Kiekvienas pilnametis Lietuvos gyventojas turi savo asmeninę kredito istoriją, su kuria nuo rugsėjo kartą per metus gali susipažinti nemokamai. Asmeninės kredito istorijos primena skolas ir atskleidžia, kas domėjosi finansiniu patikimumu.

Smalsumas į naudą

Vilnietė Viktorija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) savo kredito istorija pirmą kartą pasidomėjo pernai liepą, kai norėdama tapti vienos telekomunikacijų bendroves kliente staiga sužinojo, kad jai yra skolinga per 10 litų. Pasirodo, prieš maždaug penkerius metus nutraukusi mobiliojo interneto teikimo sutartį ji su bendrove iki galo neatsiskaitė, o ši nepriminta skola tebekabojo.

Viktorijai telekomunikacijų bendrovė iškėlė sąlygą, kad naujos sutarties su ja nepasirašys, jei buvusi klientė nesumokės ankstesnės skolos. „Tą akimirką jaučiausi nesmagiai, nes buvau tikra, kad skolų neturiu. Susimokėjusi kelerių metų senumo 10 litų skolą sužinojau, kad tai galėjo pakenkti mano kredito istorijai, nes finansų įstaigos, paslaugų ar prekių pardavėjai tai galėjo vertinti kaip piktybinį vengimą atsiskaityti už suteiktas paslaugas“, – pasakojo dienraščio skaitytoja.

Po šio įvykio Viktorija užsisakė savo asmeninio kredito istoriją, kad įsitikintų, jog daugiau niekam nieko neskolinga. „Atsivertusi ataskaitą pamačiau, kad daugiau skolų neturiu. Buvo smalsu pamatyti, kas domėjosi mano kredito istorija. Pasirodo, kad bankas, iš kurio esu paėmusi būsto paskolą, mano finansinį patikimumą patikrina bent kartą per metus. Taip pat esu buvusi išperkamosios nuomos bendrovių akiratyje, nes kažkada taip ketinau įsigyti kompiuterį“, – pasakojo Viktorija. Prieš metus pasitikrinusi savo kredito reitingą ji sužinojo, kad ji priskiriama C klasei, t. y. vidutinio patikimumo.

Blogina vartojimas skolon

Nors Viktorijos gyvenime per metus neįvyko esminių finansinių pokyčių, prieš kelias dienas atsivertusi savo kredito reitingą ji maloniai nustebo.

„Prisijungiau prie savo banko e. bankininkystės ir pamačiau, kad atsirado nauja paslauga, siūlanti susipažinti su savo kredito istorija. Jau turėdama karčios patirties pamaniau, kad gal vėl kas nors blogai. Bet sužinojau, kad mano finansinis patikimumas yra aukštesnis nei buvo, pakilo iki B. Tik keista kodėl, nes turimų finansinių įsipareigojimų nesumažėjo“, – kalbėjo pašnekovė.

Kaip paaiškino kredito istorijos sistemos manocreditinfo.lt projekto vadovas Marius Zaikauskas, Viktorijos kredito reitingas pagerėjo dėl sumažėjusių paklausimų dėl jos kredito istorijos. „Nėra jokio pokyčio dėl skolų, nes jų nebuvo. Išvada paprasta – gerokai sumažėjęs kreditavimosi aktyvumas, nei buvo tuomet, kai ji pirmą kartą užsisakė ataskaitą apie save“, – teigė M.Zaikauskas.

Pasirodo, kad jeigu žmogus laiku vykdo savo finansinius įsipareigojimus, bet jų turi įvairių, pvz., paskolą banke ir kelias išperkamosios nuomos sutartis, kredito reitingas nesmarkiai, bet prastėja.

„Jeigu asmeninio kredito reitingas blogas, kreditorius gali taikyti didesnes palūkanas, nes jam reikia kompensuoti didesnę kliento riziką. Taip pat kreditorius gali reikalauti papildomo užtikrinimo, t. y. didesnės vertės užstato, didesnės pradinės įmokos, papildomo laidavimo. Arba tiesiog gali priimti sprendimą kliento visai nekredituoti“, – dėstė M.Zaikauskas, paprašytas paaiškinti, kaip asmeninę kredito istoriją vertina kreditoriai.

Svarbu ir bankams

Kai kurie šalyje veikiantys komerciniai bankai savo klientams jau sudarė galimybę patogiau stebėti savo asmenines kredito istorijas. Į savo e. bankininkystę manokreditinfo.lt sistemas jau įtraukė Ūkio bankas, „Danske“ ir DNB bankai.

„Klientai visuomet operatyviai galės įvertinti savo kredito reitingą ir operatyviai reaguoti į pokyčius. Tai padės ne tik didinti vartotojų atsakomybę, bet svarbiausia – sudarys visas sąlygas jiems tinkamu laiku priimti tinkamus sprendimus, susijusius su jų kredito istorija ir jos kontrole“, – sakė Ūkio banko Elektroninės bankininkystės departamento direktorė Jolita Kiaušienė.

Šiuos pranašumus išskyrė ir banko DNB Kreditavimo produktų skyriaus vadovė Irena Dirsytė. „Labai naudinga kiekvienam peržiūrėti, ar buvo pradelsęs kokius mokėjimus, pvz., telekomunikacijų bendrovėms, įmoką už kreditą, o gal sutartu laiku nepadengė kredito limito“, – sakė ji. Pasak I.Dirsytės, tai labai svarbu vėliau derantis dėl naujų skolinimosi sąlygų.

J.Kiaušienė pridūrė, kad asmeninės kredito istorijos paslauga atlieka ne tik informacinę funkciją, bet turėtų prisidėti ir prie atsakingo skolinimosi skatinimo.

Veikia kaip prevencija

Manoma, kad savo asmeninės kredito istorijos ir reitingo žinojimas gali apsaugoti nuo dar didesnio grimzdimo į finansinių įsipareigojimų liūną. Esą žinodamas savo kredito istoriją žmogus pats gali įvertinti, kiek jam papildomai gali kainuoti paskolų ėmimas. Kuo didesnė žmogaus kredito rizika, tuo brangiau kainuoja skolinti pinigai.

Banko DNB Prevencijos departamento vadovas Šarūnas Vaineikis išskyrė dar vieną paslaugą, kurią galima užsisakyti prisijungus prie kredito istorijos sistemos. „Žmogus gali užsiregistruoti kaip “kredito nepageidaujantis asmuo„. Tai reiškia, kad to žmogaus vardu nebus išduodami jokie kreditai, nebus sudaromos telekomunikacijų, išperkamosios nuomos sutartys ir pan. Taip tas žmogus nesulauks nemalonių staigmenų, jeigu kas nors bandytų neteisėtai pasinaudoti jo asmens duomenimis elektroninėje erdvėje, ir išvengs netikėtų finansinių nuostolių“, – pabrėžė Š.Vaineikis. Ši paslauga mokama, tačiau esą apsimoka apsidrausti nuo galimų nuostolių.

Apie asmeninio kredito istoriją

Bendrovę „Creditinfo Lietuva“, kuri nuo 2003 m. pradėjo kaupti gyventojų kredito istorijų ataskaitas, jas nemokamai teikti vieną kartą per metus įpareigoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.

Įstatymas suteikia asmeniui teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys yra surinkti ir kokiu tikslu naudojami. Tokie duomenys kartą per metus turi būti teikiami neatlygintinai.

Kredito istorijos sistemos manocreditinfo.lt duomenimis, savo kredito istoriją šiemet pasitikrino 15 tūkst. gyventojų, nuo rugsėjo tai nemokamai padarė – 9 tūkst.

Bendras gyventojų kredito reitingas

Rizikos klasė (proc.)

A (aukštas patikimumas) 50

B (aukštesnis nei vidutinis patikimumas) 35

C (vidutinis patikimumas) 4

D (žemas patikimumas) 1

E (įsipareigojimų nevykdymas) 10

Šaltinis: manocreditinfo.lt