Biudžetas patvirtintas be optimizmo


2007-02-09
Arūnas ANDRIUŠKEVIČIUS
Biudžetas patvirtintas be optimizmo

Prieš rinkimus Kauno politikai vos nesužlugdė svarbiausio miesto finansinio dokumento priėmimo

Po audringų ginčų Kauno politikai vakar patvirtino 2007-ųjų metų miesto biudžetą. Kilus diskusijoms dėl kelių šimtų tūkstančių litų perskirstymo, net siūlyta tvirtinti biudžetą neeiliniame posėdyje. Tačiau paaiškėjo, kad vakar buvo paskutinė diena, kai Kauno politikai turėjo patvirtinti svarbiausią miesto finansinį dokumentą.

“Man keista klausytis kai kurių politikų. Ginčijasi dėl 142 tūkstančių, kurių reikia “pijokėlių” geresniam gyvenimui, o visai pamiršta, kad biudžetą sudaro 585 milijonų litų”, - teigė miesto Tarybos narys Jonas Venckūnas.

Priminė nepažangius studentus

Kauno mero sudaryta biudžeto darbo grupė kartu su Savivaldybės finansininkais keletą mėnesių rengė projektą. Vėliau miesto Tarybos frakcijos ir komitetai teikė įvairius pasiūlymus, tačiau ir tai nepadėjo išvengti audringų ginčų.

Kai kurie politikai ne tik posėdžio išvakarėse, bet ir vakar bandė pakovoti dėl jiems aktualių projektų. Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkas Gediminas Budnikas reikalavo papildomų 100 tūkstančių litų moksleivių programoms remti, vicemeras Kazimieras Kuzminskas įtikinėjo, kad ligoninėms būtų skirti 142 tūkstančiai litų girtuokliams aptarnauti. Kai kurie miesto politikai staiga prabudo ir pamatė, kad nėra numatyta pinigų bibliotekų galimybių studijai rengti.

Užsitęsus ginčams dėl palyginti menkų sumų, miesto Tarybos posėdis net ėmė priminti komedijų teatrą. “Suprantu vicemerą, bandantį pagelbėti medikams rūpinantis neblaiviais asmenimis. Su girtuokliais kartais net du policininkai nesusitvarko”, - replikavo miesto Tarybos narys, buvęs Kelių policijos vadovas Gediminas Žemaitis.

Vasiukų finansuoti nepanoro

Vakar bandyta miesto biudžete numatyti 150 tūkstančių litų su “Rail Baltica” susijusio projekto galimybių studijai rengti. Šį projektą aktyviai protegavo miesto Tarybos nariai Gediminas Petrauskas ir Algirdas Antanas Avižienis.

“Tai ypatingos svarbos projektas, todėl prašau numatyti jam lėšų”, - ragino A.A.Avižienis. Įvairių frakcijų atstovams kilo abejonių dėl šio projekto. “Plėtra yra reikalinga, tačiau Vasiukų daryti irgi nereikia. Pirmiausia šis klausimas turi būti suderintas su Susisiekimo ministerija, gautos sąlygos. Tik tada ir mes galime skirti lėšų. Dabar dar tiksliai nėra žinoma net “Rail Baltica” trasa”, - teigė Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Labanauskas.

Miesto Tarybai nusprendus nefinansuoti šio projekto, A.A.Avižienis teigė, kad dauguma politikų yra Kauno plėtros priešai.

Teko skelbti dvi pertraukas

Tik po pietų pavyko patvirtinti šių metų biudžetą. Kauno merui Arvydui Garbaravičiui teko skelbti net dvi pertraukas. Per pirmąją politikai, suvalgę biudžeto tvirtinimo proga iškeptą tortą, vėliau bendros kalbos taip ir nesurado.

Tik susirinkus visų frakcijų atstovams pavyko rasti kompromisą ir 2007-ųjų metų biudžetas patvirtintas beveik vienbalsiai. Po pataisų papildomų lėšų skirta įvažoms į kiemus remontuoti, 100 tūkstančių litų medikams numatyta kompensacija už gydomus neblaivius asmenis.

Politikai taip pat nusprendė, kad iš 7 milijonų litų paskolos, 1,1 milijono litų bus skirta A.Martinaičio dailės mokyklos stogui remontuoti ir galimybių studijai rengti. Šis apleistas pastatas miesto Senamiestyje jau ne vienus metus ne tik bado praeiviams akis, bet ir kelia grėsmę.

Pasigedo strateginio planavimo

Kaunas patvirtino rekordinio dydžio biudžetą, tačiau politikai pripažino, kad tai gana menka paguoda. Padidėjusias pajamas labiausiai pajus biurokratų kariauna, nes jiems bus padidinti atlyginimai.

“Lopome skyles, tačiau visai neprojektuojama miesto ateitis. Susidaro gana slogus vaizdelis. Visi skundžiasi, visiems trūksta lėšų. Savivaldybės administracija nepateikė duomenų, kaip mūsų miesto biudžetas atrodo Lietuvos kontekste”, - teigė miesto Tarybos narys Kęstutis Kriščiūnas.

Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas Zenonas Vainoras tvirtino, kad jau ne pirmus metus tarsi užmerkiamos akys, kai kalbama apie gatvių remontą, miesto priežiūrą. Šiemet gatvėms remontuoti prašyta skirti 5 milijonus litų, tačiau biudžete numatyta vos 500 tūkstančių. “Gatvėms rekonstruoti iš biudžeto neskirta nė lito”, - stebėjosi Z.Vainoras.

Miestui tvarkyti ir prižiūrėti skirti 7 milijonai litų. Tuo tarpu specialistų apskaičiavimu, realus poreikis - beveik 16 milijonų litų.

Transporto bilietai brangs

Savivaldybės finansininkų teigimu, šių metų biudžete išskirtinis dėmesys skirtas visuomeniniam transportui ir švietimo įstaigų pastatų remontui.

Bendrovių “Kauno autobusai” ir “Autrolis” vadovai prašė skirti 56 milijonus subsidijų ir kompensacijų, tačiau gavo - 41 milijoną litų. Vakar viešai prabilta, kad jau kitos kadencijos miesto Tarybos nariams teks branginti autobusų ir troleibusų bilietus.

Tuo tarpu švietimo įstaigų pastatams remontuoti šiemet žadama skirti net 17 milijonų litų. Planuojama panaudoti ir Vyriausybės skirtas lėšas, ir paskolą.

Miesto politikai vakar pritarė, kad 500 tūkstančių litų būtų skirta renovuoti daugiabučiams namams. Neatmetama galimybė, kad dar šiemet šią sumą gali tekti didinti.

Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius pripažino, kad daugiau nei pusės milijardo biudžetą surinkti nebus lengva, tačiau šis tikslas yra įgyvendinamas. Pernai Kauno biudžete trūko 15 milijonų litų.