Giedrimas Jeglinskas mano, kad Kauno rajone veikianti Giraitės ginkluotės gamykla ir padalinius Pakruojyje bei Akmenėje turinti Kaune registruota sprogmenų gamybos bendrovė „Detonas“ neturėtų būti pavaldžios Finansų ministerijai. Anot jo, šioms įmonėms reikia karybos specialistų ir daugiau investicijų.

„Klausimą dėl tam tikrų gynybos pramonės valstybinių įmonių jurisdikcijos reikia kelti plačiame kontekste. Klausimas yra, kodėl Giraitės ginklų gamykla yra pavaldi Finansų ministerijai, o „Detonas“ – Susisiekimo ministerijai. Pavaldumo pasikeitimas gali įtakoti jų gyvybingumą“, – po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto uždaros diskusijos dėl  gynybos pramonės plėtros pirmadienį žurnalistams teigė komiteto vadovas.  

„Pavaldumas turėtų atliepti šios dienos geopolitinius dalykus ir tai, į kur krypsta gamyba“, – pridūrė G. Jeglinskas. 

Pavaldumas turėtų atliepti šios dienos geopolitinius dalykus ir tai, į kur krypsta gamyba.

Anot jo, tokiose įmonėse turėtų būti daugiau specialistų, kurie išmanytų karybą, o ne tik komerciją.

„Aišku, rasime priežasčių, kodėl jos ten istoriškai atsidūrė, bet ar tai pats produktyviausias būdas, kai į jų valdymą reikia įvesti daugiau žmonių, suprantančių karybą, o ne tik komercinius dalykus“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

„Jau trys metai praėjo po karo (Ukrainoje – BNS) pradžios... Žinau iš pačios Giraitės (įmonės – BNS), kad noras buvo investuoti iš karto, bet kadangi Finansų ministerija žiūri tik per finansinius rodiklius, sakė, kad nieko negalime skolinti, nes neatitinkate... Nors jeigu būtų buvusi politinė valia, į tokias įmones buvo galima investuoti daugiau ir jas paversti  pelningomis įmonėmis“, – dėstė komiteto vadovas. 

Giraitės ginkluotės gamykla su 1 proc. akcijų dalyvauja Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ ir Lietuvos energetikos grupės „Epso-G Invest“ kuriamoje bendroje įmonėje „Rheinmetall Defence Lithuania“, kuri įgyvendins bendrą maždaug 300 mln. eurų vertės artilerijos amunicijos gamyklos Baisogaloje projektą. 

Be to, JAV gynybos technologijų milžinė „Northrop Grumman“ Giraitės gamyklos teritorijoje ketina statyti 30 mm kalibro šaudmenų gamybos liniją.

Giraitės gamyklos pajėgumų plėtrai Finansų ministerija iki 2027-ųjų ketina skirti 36 mln. eurų. Pernai jos kapitalas buvo padvigubintas iki 22,3 mln. eurų.

„Detonas“ šiemet šiaurės Lietuvoje ketina pradėti 28 mln. eurų vertės sprogstamosios medžiagos trotilo (TNT) gamyklos statybą – ji pagamintų 1 tūkst. tonų TNT per metus, gamyklą planuojama pastatyti per dvejus metus.  

Ginklų gamybą reikia liberalizuoti

Šaudmenų, gynybai naudojamų lazerių bei programinės įrangos gamybą ir licencijavimą reikia liberalizuoti, o ne „laikyti užveržtą“, sako Seimo  Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Šaudmenų, gynybai naudojamų lazerių bei programinės įrangos gamybą ir licencijavimą reikia liberalizuoti, o ne „laikyti užveržtą.

Giedrimas Jeglinskas žada, kad tai numatančios pataisos Seimą turėtų pasiekti iki vasaros. 

„Kalbame apie reikalingumą taisyti teisinius aktus. Kalbame apie Šaudmenų įstatymą, kalbame apie licencijavimą, kalbame apie labiau vertybinį matymą – ar labiau liberalizuojame, ar išlaikome užveržtą jį (sektorių – BNS). Turėtume žiūrėti į liberalizavimą plačiame kontekste: A klasės ginklų gamybos, minų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų“, – po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete vykusios diskusijos dėl gynybos pramonės plėtros pirmadienį žurnalistams teigė komiteto vadovas.  

Kaip BNS sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas, dabar reikalavimai į gynybos pramonę norinčioms žengti įmonėms yra per griežti, o labiausiai suvaržymai kenkia inovatoriams.   

„Jiems sunku pradėti verslą, nes neturint jokios produkcijos, nežinant, ar bus kažkas sukurta, jau reikia gauti licenciją, įsirengti patalpas, kurios atitiktų tam tikrus reikalavimus“, – BNS teigė V. Sabaliauskas.   

„Didelės problemos yra ir didelėms gamykloms, gaunančioms užsakymus ir iš užsienio, į kurias, pavyzdžiui, norima nuvežti vieną kitą detalę padaryti ar išbandyti. Pavyzdžiui, viename fabrike noriu nufrezuoti, kitame nušlifuoti, o trečiame nuchromuoti. Kiekvienas fabrikas, kuris norėtų padėti, turėtų gauti licenciją ginklų dalių gamybai, įsirengti atitinkamus reikalavimus atitinkančias patalpas“, – sakė asociacijos vadovas.

V. Sabaliauskas sakė manantis, kad kai kuriais atvejais užtektų veiklos deklaravimo.    

„Kad būtų galima tokioms didelėms gamykloms be jokių specialių reikalavimų atlikti vienetinius darbus – apdirbti ar pagaminti pavienes detales. Gal įmonei, kuri gautų užsakymą, užtektų kažkam paskambinti, gal išsiųsti elektroninį laišką, o gal į žurnalą užtektų parašyti, kad gamino detalę tam ir tam užsakius“, – svarstė V. Sabaliauskas.

Pasak jo, veiklos liberalizavimui labiausiai priešinasi Vidaus reikalų ministerija ir policija, teigiančios, kad svarbiausia yra visuomenės saugumo užtikrinimas. 

V. Sabaliausko teigimu, dabar 80 šalies įmonių norėtų savo veiklą susieti su gamyba gynybos sektoriui.  

G. Jeglinskas neatmeta galimybės, kad atlaisvinimai bus taikomi ir lazerių, programinės įrangos gamybai.

„Jeigu lazeris ar programinė įranga tampa gynybos dalimi, ji gali būti laikoma ginklo dalimi. (...) Išnaudokime galimybes. Didžiulės galimybės ateina ekonomiškai“, – pridūrė komiteto vadovas. 

Pasak jo, uždarame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteteo posėdyje buvo sutarta, kad Krašto apsaugos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos antrąjį šių metų ketvirtį parengs ir Seimui pateiks reikalingas pataisas.

„Sutarėme, kad Krašto apsaugos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos antrą ketvirtį sugrįš su visu paketu teisinių priemonių, kas reikalinga, kad gynybos pramonė veiktų taip, kaip turėtų veikti“, – teigė G. Jeglinskas.

Jo teigimu, jeigu pataisų priimti nepavyks iki vasaros atostogų, tai bus padaryta rudenį.