Jeglinskas apie sprendimą gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP: yra tikimybė, kad mokesčiai keisis Pereiti į pagrindinį turinį

Jeglinskas apie sprendimą gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP: yra tikimybė, kad mokesčiai keisis

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas tikina neatmetantis galimybės, jog nusprendus skirti gynybai 5-6 proc. nuo BVP, gali tekti didinti mokesčius.

 Giedrimas Jeglinskas
Giedrimas Jeglinskas / A. Pliadžio / KAM nuotr.

„Sulaukime premjero ir finansų ministro pasiūlymo. Kaip Seimo narys, kaip pilietis, kaip žmogus, dirbęs finansų srityje, suprantantis tam tikrą finansinį aspektą, aš tikrai manau, kad yra tikimybė, kad mokesčiai turės keistis, – tikrai negalime to atmesti. Kokie, kokiu būdu, kada ir kokiais procentais, čia tikrai būtų per anksti dabar kalbėti“, – LRT televizijai sakė parlamentaras.

Anot G. Jeglinsko, didinant gynybai skiriamų lėšų dalį, valstybės skola, tikėtina, taip pat augs. Vis dėlto, politiko teigimu, šalies laisvė yra brangesnė.

„Mūsų fiskalinė pozicija yra labai aiški. Esame tikrai viena iš mažiausiai skolinusių šalių visoje Europos Sąjungoje, tai tikrai to buferio turime augti. Klausimas, ar dabar yra laikas, kai reikia forsuoti šį augimą. Aš manau, kad taip, nes grėsmių paveikslas yra labai aiškus ir, norint finansuoti tuos dalykus, skola augs“, – teigė NSGK pirmininkas.

„Ar tai yra idealu? Aišku, kad ne idealu, bet tada klausimas, kokia yra laisvės kaina. Manau, ta kaina yra labai didelė ir ją reikia mokėti. Mes nenorime mokėti 20, 30 proc., mes dabar norime 5-6 proc., kad vėliau, kai ateina karo metas, kai dabar žiūrime į Ukrainą, kur iš principo visą surinktą biudžetą moka karui, – mes to nenorime. Sprendimai yra būtini ir dabar reikia ieškoti finansavimo būdų, kad tai padengtų“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.

VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Jonas

Idomu ar nors kas tiek dar skiria pinigu gynybai kaip Lietuva,tikrai negirdėjau, cia tas pats kaip su Taivanu, mes pionieriai
2
0
dzūkelis

Aišku kas už šią isteriją mokės EILINIAI LIETUVOS GYVENTOJAI. Būtų tik vienas klausimas, kas kontroliuos šių kosminių, atimtų nuo vaikų sveikatos apsaugos švietimo žmonių pragyvenimo gerovės, pinigų panaudojimą, juk Grb. ANUŠAUSKAS ir Grb. RUPŠYS nedviprasmiškai įvertino kad didžioji dauguma lėšų skrtų krašto apsaugai yra pavagiama, bet labai greitai buvo nutildyti KODĖL??? Pakol mūsų valdžiažmogai dirbs tik dėl lovio su gardžiu ėdalu, pakol senojo ožio kruvinose kanopose bus kompromatai, t.y. jo iniciatyva įslaptinti dokumentai, tol mūsų valdžiažmogai kaip Lėlių Teatro lėlės šoks tampomos už virvučių pagal ožio bliaunamą kenkėjišką meliodiją, ir jei mūsų nelabai gerbiami politikieriai neišmuš iš ožio kanopų kompromatų, nepaviešins įslaptintų dokumentų, tai bus aišku kad jie sulindo į valdžią ne dėl Lietuvos ir Lietuvos žmonių gerovės, o tik dėl savo ir savo aplinkos GEROVĖS.
2
0
Visi komentarai (2)

Daugiau naujienų