Jo komplikacija – perdegimas, vadinamas XXI a. liga. Statistika negailestinga: daugiau kaip pusė vadovų jaučiasi perdegę, bent kartą gyvenime perdegimą jautė trys iš keturių darbuotojų. Pasauliniu mastu atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti perdegimo sindromo koreliacijas su tam tikromis amžiaus kategorijomis, atskleidė, kad Vaikų bumo kartoje (g. 1946–1964) perdegimą patiria 31 proc., vėlesnės kartos perkopė 50 proc. ribą.

Įsitempę, liūdnaveidžiai, kalbantys bespalviu balsu – emocinės sveikatos gripas dar nėra pandeminio lygio, bet sparčiai kopia aukštyn.

Neverta guostis, kad tai – kažkur. Ne už atlantų ir tolimuose žemynuose, o čia pat, tarp bendradarbių, draugų, pažįstamų. Vilniaus universiteto psichologai, drauge su užsienio kolegomis atlikę profesinio perdegimo testą, nustatė, kad Lietuvos darbuotojų perdegimo rizika – viena didžiausių pasaulyje (kartu su Japonija ir Nyderlandais patenkame į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką).

Tik lietuviai apie tai nelinkę nei kalbėti, nei juolab guostis – pasirodysi silpnas, bevalis. Prasitarsi kam, moralo sulauksi: čia dabar, susiimk! Ir susiimame. Pedagogai geria raminamuosius, medikams išsekimo būsena tapo kasdienybe, o psichologai šiurpsta nuo mokyklinės realybės: jau ir vaikai yra pervargę, įsitempę.

Prognozuojama, kad Beta karta, prasidedanti nuo 2025-ųjų, patirs skaitmeninį perdegimą. Matant, kaip sparčiai jau dabar ant „ChatGPT“ kulnų lipa „DeepSeek“, galime neabejoti, kad lenktynės su dirbtiniu intelektu bus nuožmios. Ramybę jau praradome, bet gal dar neprarasime savęs?