„Įspėju, kad daromas garso ir vaizdo įrašas“, – teigė pareigūnė.

Kai policijos pareigūnas su tokia įranga prieš jus – atsisakyti fiksavimo galimybės nėra.

„Jeigu yra bendravimas su piliečiais, visais atvejais kamera turi būti įjungta“, – šnekėjo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Registratorius pradės naudoti ir vaiko teisių gynėjai.

Kai yra ypatingos situacijos – smurtas prieš vaiką, vaikas jaučiasi nesaugiai, tėvai nesutaria dėl bendravimo tvarkos.

„Tikslas yra veikti profesionaliai, skaidriai, aiškiai“, – pabrėžė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Vaiko teisių tarnyba sako, kad Lietuvoje reaguoti tenka beveik kas 10 minučių, tačiau kameros bus įjungiamos ne visuomet.

„Kai yra ypatingos situacijos – smurtas prieš vaiką, vaikas jaučiasi nesaugiai, tėvai nesutaria dėl bendravimo tvarkos“, – kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

„Į dalį pranešimų važiuojame be policijos. Gavus pranešimą nėra aišku, ką už durų rasi. Tenka pripažinti, kad esame besisvaiginanti tauta“, – nurodė Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Bus fiksuojamas vaizdas ir garsas.

„Kameros bus pasitelktos tada, kai jau įtampa yra – dar didesnės nesukels“, – teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

„Negalime jų klausinėti N kartų, tai yra papildomas traumavimas. Tad svarbu, kad pirmo susitikimo metu informacija, kurią išsako vaikas, būtų tinkamai fiksuota ir ja galėtų pasinaudoti mūsų socialiniai partneriai“, – šnekėjo G. Batulevičius.

„Dažnai vaiko situacijos vertinime tai yra vienintelis objektyvus įrodymas. Paaiškinimai, liudijimai – yra viena, bet iš garso ir vaizdo kartais užtenka sekundės, kad suprastum, kokia situacija yra iš tikrųjų“, – kalbėjo advokatas Mindaugas Civilka.

Kameros fiksuos itin plačiu kampu, kad matytųsi ir aplinka.

„Pats vaizdas – žmogus matysis nuo galvos iki kojų“, – sakė pašnekovė.

Tai, ką tenka išvysti atvykus į namus, anot vaiko teisių gynėjų, būna iškalbinga.

„Labai sunku dokumentuoti vien rašant. Įsivaizduokite kambarį, kur vaikas gali tik prisėsti ir ant kelių pasidėti lėkštę valgyti, nes šeima yra kaupikai ir yra pilna daiktų. Tokiu atveju, nufilmavus, visiems tampa aišku, kokioje situacijoje yra vaikas. Taip pat situacija, kai tu negali ramiai stovėti, nes ant tavęs lipa tarakonai“, – nurodė Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas.

Šiuo metu tarnyba įsigijo 252 kameras, vienos kaina – apie 500 eurų. Tai beveik 130 tūkstančių. Kyla klausimas, kiek tarnyba kameras panaudos praktiškai, nes paliekama galimybė filmavimo atsisakyti, ypač bus paisoma vaikų noro.

„Vaikui sudarysime galimybę atsisakyti. Tuomet, jeigu vaikas, išaiškinus jam suprantama kalba, parodžius, kaip tai veiks, nesutiks, visa tai fiksuosime raštu“, – sakė I. Skuodienė.

Pirštų išsukimas, galvos praskėlimas – tokių atvejų yra.

Sprendimai dėl suaugusiųjų prašymų nefilmuoti, jei šie nekels grėsmės, bus priimami įvertinant situaciją.

„Visuomet, kai įdedi individualumo dalykų, atsiranda subjektyvumas – kaip kiekvienas vertina“, – tvirtino vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Tikima, kad kameros suveiks ir prevenciškai. Būna, kad paklaikę tėvai net ir prieš gynėjus imasi smurto.

„Pirštų išsukimas, galvos praskėlimas – tokių atvejų yra“, – pabrėžė Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas.

Policija iš praktikos sako – kameros prevenciškai pasiteisino.

„Kai pasakoma, kad vaizdas įrašinėjamas, jie tampa malonesni, mažiau keiksmažodžių, pasipriešinimo atvejų“, – kalbėjo Policijos departamento atstovas.

Per metus Vaiko teisių tarnyba sulaukia apie 400 skundų, kai ginčijami tarnybos atlikti veiksmai ar priimti sprendimai, tad medžiaga padės ir tokiuose ginčuose.

„Vaiko teisių gynėjas pateikia viena, tėvas sako – aš taip nesakiau“, – tikino I. Skuodienė.

„Visada labai svarbu užtikrinti, kad prie informacijos galėtų prisiliesti tik tas asmuo, kuris gali, tik tam tikra apimtimi, taip pat, kad tie įrašai būtų sunaikinti“, – šnekėjo E. Žiobienė.

„Jeigu kamera būtų pamesta, medžiaga yra šifruota, visas saugumas užtikrintas – niekas to vaizdo įrašo neturėtų, nes kameros yra pririštos prie mūsų sistemos“, – nurodė vaiko teisių apsaugos specialistas Rytis Raukštas.

Nufilmuota informacija bus saugoma 60 dienų, vėliau – sunaikinama.