- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektros suvartojimą Lietuvoje seka beveik trys ketvirtadaliai gyventojų, o daugiau nei pusė jų tai daro periodiškai, atskleidė „Ignitis“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas.
Pasak „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės, ši tendencija nekinta jau kelerius metus iš eilės, o taip pat lietuviai itin susidomėję ir tolesnių žinių apie elektros vartojimą gilinimu. Be reguliariai sekančių savo elektros energijos suvartojimą, 12 proc. gyventojų pradėjo labiau domėtis savo elektros vartojimo įpročiais pakilus kainoms, o 6 proc. – įsidiegę išmanųjį skaitiklį.
„Išlaidos elektros energijai šeimos biudžete gali sudaryti nemenką dalį, todėl energijos suvartojimo analizę galime tiesiogiai sieti su biudžeto planavimu. Matome, kad duomenis dažniau stebi tie, kurie savo namų ūkyje yra atsakingi už elektros sąskaitų apmokėjimą – 66 proc. respondentų. Taigi, tokiems vartotojams yra ypač svarbi informacija, kaip galima energiją vartoti efektyviau“, – pranešime teigė A. Vaitulevičė.
Būdai sužinoti apie suvartojimą bei efektyvumą nesikeičia: kaip ir 2022-aisiais, daugiausiai elektros energijos vartojimą sekančių gyventojų duomenis analizuoja naudodamiesi savitarna (55 proc.) arba sąskaitomis (51 proc.). Tiesa, čia pastebimas ryškus skirtumas tarp skaitiklių pasirinkimo: vartotojai, turintys neišmanų skaitiklį, dažniau nagrinėja sąskaitas (57 proc.), o pasikeitę į išmaniuosius, naudojasi savitarna (60 proc.), kurios funkcionalumas leidžia ne tik analizuoti duomenis, bet ir apmokėti sąskaitas, pasinaudoti kitomis populiariomis namų ūkio paslaugomis.
„Tokie vartojimo įpročiai šį tą parodo ir apie bendrą imlumą, susidomėjimą technologijomis ir jų pagalbą efektyviau vartojant elektros energiją“, – paminėjo A Vaitulevičė.
Remiantis tyrimo duomenimis, patogiausias būdas tarp lietuvių rasti daugiau informacijos apie elektros energiją bei efektyvesnį vartojimą būtų elektros tiekėjo internetinis puslapis: juo naudotųsi beveik pusė respondentų (48 proc.). Taip pat aktualumo nepraranda informacija, pateikiama elektroniniu paštu: ją rinktųsi 40 proc. Trečdalis apklaustųjų būtų labiausiai linkę naudotis socialiniais tinklais, o po 25 proc. – televizija bei naujienų portalais.
Iš esmės Lietuvos gyventojai siekia žinoti daugiau apie tikslingą elektros vartojimą, patys ieško informacijos ir identifikuoja, kokiose srityse jos dar trūksta. Pagrindinės sritys, kurias gyventojai nurodo kaip tas, kuriose žinių trūksta arba norėtų efektyviau vartoti energiją yra kasdienė buitis (27 proc.), išmanūs elektros sprendimai, paslaugos (26 proc.), šildymo ir kondicionavimo sistemos (17 proc.), namų planavimo ir įrengimo (16 proc.).
Tyrimo duomenimis, įsidiegus išmaniuosius skaitiklius, 1 iš 2 respondentų bent dalinai keitė jau buvusius savo elektros vartojimo įpročius. Daugiausiai žmonių pradėjo labiau stebėti energijos suvartojimo duomenis (18 proc.). Tuo tarpu 15 proc. gyventojų pradėjo labiau domėtis, kurie prietaisai namuose sunaudoja daugiausiai elektros, o apie 10 proc. apklaustųjų nebepalieka prietaisų budėjimo režimu, riboja namų apšvietimą, taip pat renkasi elektrą taupančias lemputes vietoj įprastų. O štai kaimiškų vietovių gyventojai reikšmingai dažniau teigia keitę buities darbų atlikimo įpročius prisitaikant prie elektros energijos kainų (19 proc.).
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą bendrovės „Ignitis“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko 2023 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Iš viso tyrime dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 18–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pasirašys „Artemis“ susitarimą ir įsipareigos saugiai tyrinėti kosmosą
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pasirašys „Artemis“ susitarimą, kuriuo Lietuva įsipareigos saugiai ir tvariai tyrinėti kosmosą. ...
-
Vyriausybė svarstys priemones, kaip sumažinti bankų neveiksnių paskolų skaičių
Vyriausybė trečiadienį svarstys priemones, kurios padėtų sumažinti bankų neveiksnių paskolų apimtis. Siūloma sudaryti geresnes sąlygas parduoti tokias paskolas. ...
-
Vyriausybė svarstys opozicijos pataisas dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai premjerei perduos 50 tūkst. parašų1
Iniciatyvos „4 procentai“ atstovai trečiadienį premjerei Ingridai Šimonytei perduos 50 tūkst. gyventojų parašų surinkusią peticiją, raginančią politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produ...
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai8
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža29
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...