- Vita Ličytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje modernizuojant profesinį specialistų rengimą, rugsėjo pradžioje Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre buvo atidaryti Inžinerinės pramonės sektorinio praktinio mokymo ir Energetikos sektorinis profesinio mokymo centrai. Čia besimokantieji galės įgyti aukščiausią, darbo rinkos poreikius atitinkantį pasirengimą. Tokių centrų Lietuvoje vis daugėja – iki 2015 m. jų planuojama atidaryti per 40.
„Tiek čia esančiose klasėse, tiek kituose rūmuose, kur yra kompiuterizuotų staklių dirbtuvės, teko lankytis, vaizdas – tikrai įspūdingas. Visų pirma, kai pamatai, kokios yra sąlygos, tampa visai kitoks požiūris į mokslą. Tai yra galimybė pasiekti daugiau rezultatų per tą patį trumpą laiką. Gali daugiau išmokti ir daugiau patirti“, – sako metalo apdirbimo staklininką studijuojantis Giedrius Melnikas.
Jis lankėsi neseniai atidarytuose Inžinerinės pramonės sektorinio praktinio mokymo ir Energetikos sektorinio profesinio mokymo centruose. Čia jis ir kiti mokiniai mokysis dirbti su šiuolaikiškiausio metalo apdirbimo, programinio valdymo, atsinaujinančių energijos šaltinių, elektros mašinų ir pavarų, termodinamikos, šilumos ir kondicionavimo įranga. Skamba sudėtingai, tačiau išmokusiems valdyti šias ir kitas naujausias technologijas mokiniams atsivers plačios darbo vietų perspektyvos. Taip teigia Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vincentas Klemka.
„Pačios naujausios technologijos yra tai, ko tiesiog primygtinai reikalavo darbdaviai, kad galėtume kokybiškai – tiek teoriškai, tiek praktiškai – paruošti specialistą, kuris tiktų šiuolaikinei darbo rinkai. Kadangi tai yra inžinerija ir energetika, tokios techninės specialybės, baigęs kurią nors vieną iš jų, specialistas nebijo šiuolaikinės įrangos, kuri turi elektroniką, elektroninį valdymą ir t. t. Tokie specialistai yra labai reikalingi“, – tikina V. Klemka.
Apie praktinių mokymų centrų naudą kalba ir darbdaviai. Viena iš Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro bendradarbių – įmonė gaminanti automobilių detales Vokietijos pramonės gigantams BMW, Volkswagen ar AUDI. Šios įmonės direktoriaus pavaduotoja Kristina Šarkinaitė sako, kad įmonei nebereikės atskirai mokyti būsimų darbuotojų.
„Dabar visi centrai ir būtent šio centro darbuotojai orientuojasi, kad paruoštų tokius specialistus, kokių reikia darbdaviams. Jie bendradarbiauja praktikose, ruošia atsižvelgdami į tai, ko reikia darbdaviams. Tada darbuotojas, paruoštas toks, kokio reikia, gali ir dirbti iš karto, o ne kaip būna – paruoštas darbuotojas, bet paskui jam sunku rasti darbą“, – sako K. Šarkinaitė.
Nors, anot bendrovės atstovės, didele problema išlieka darbuotojų trūkumas, tačiau Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktorius V. Klemka tikisi, kad modernūs mokymo centrai pritrauks daugiau ateities specialistų.
„Tos specialybės tarp jaunimo nebuvo populiarios. Viena iš priežasčių buvo ta, kad neturėjom naujų technologijų, naujos šiuolaikinės įrangos. Taigi jaunimas įsivaizdavo kad šios specialybės „nešvarios“, kad jie dirbs sunkų ir purviną darbą. Jie dabar pamato kad taip nėra. Pati geriausia reklama yra mokiniai, kurie pasako savo kolegoms, kitiems draugams, kad šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti visai kitaip, nei tarybiniais laikais“, – pastebi V. Klemka.
Nauji modernūs centrai įrengti Lietuvoje gali tapti ne tik lengvesniu keliu ieškant darbo, bet ir suteikti reikiamų žinių pradedant savo verslą, kaip tai planuoja daryti G. Melnikas.
„Kad įgyvendinčiau savo idėjas, turiu šiek tiek persikvalifikuoti į gamybą, o tam reikia profesinių žinių, neužtenka aukštojo universitetinio išsilavinimo. Be to, čia dirbsime ne tik rankinėmis staklėmis, bet ir aukščiausios kokybės kompiuterizuotomis staklėmis, kurios, galima sakyti, jau yra IT sektoriaus dalis“, – priduria G. Melnikas.
Sektoriniai praktinio mokymo centrai kuriami įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos Respublikos (LR) lėšomis finansuojamą projektą „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“. Iki 2015 m. bus atidaryta per 40 tokių centrų. Juose rengiami įvairių sektorių specialistai: transporto, statybos, medienos apdirbimo, žemės ūkio, viešbučių ir restoranų paslaugų, tekstilės ir kt. Šiuo metu jau veikia 17 sektorinių praktinio mokymo centrų.
Reportažas finansuojamas ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto lėšomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų5
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose4
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų12
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse13
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...