- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva yra tarp trečdalio Europos Sąjungos (ES) šalių, kurių politinis elitas Rusiją laiko grėsme valstybės saugumui, rodo šį mėnesį paskelbti tyrimo rezultatai.
Didžiausiomis grėsmėmis daugelyje Europos šalių laikoma ekonominė krizė.
Ataskaitą paskelbusi Europos užsienio santykių taryba (ECFR) aiškinosi užsienio politikos elito nuomonę - autorių teigimu, paimta 250 interviu ir analizuoti nacionalinio saugumo dokumentai.
Atsakant į klausimą "Su kokiomis saugumo grėsmėmis dabar susiduria jūsų valstybė?", Rusiją įvardijo devynios valstybės. Daugiausia iš jų yra Rytų ir Vidurio Europos regione - tai Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Bulgarija, taip pat ilgą sieną su Rusija turinti Suomija bei dvi Vakarų Europos šalys - Austrija ir Ispanija.
Vis dėlto, nepaisant tokio pasiskirstymo, tyrimo autoriai tvirtina, kad pasidalijimas į "naująją" ir "senąją" Europą dabar nebėra toks aktualus kaip prieš penkerius metus.
"Skirtumų dėl to, kaip elgtis su Rusija, sumažėjo (...). Baltijos šalys pakeitė savo poziciją: mūsų tyrime latviai mažiau nerimavo dėl Rusijos keliamų problemų nei dėl savo vyriausybės galimybių pačiai netinkamai elgtis dvišaliuose santykiuose. Dramatiškiausia tai, kad Lenkija, kuri kadaise buvo vadinama nauja Šaltojo karo kovotoja dėl aršaus požiūrio į Maskvą, dabar dirba su Vokietija - Rusijos strategine partnere - ieškodama tinkamų ingredientų ES politikai Rusijos atžvilgiu", - rašoma tyrimo išvadose.
Visoje Europoje vyrauja nuomonė, kad didžiausią pavojų saugumui kelia ekonominė krizė. Ją grėsme laikė 25 šalys iš 27, įskaitant Lietuvą. Krizės neigiamų pasekmių nesibaimina tik Belgija ir Italija.
Įdomu tai, kad Vilniuje manoma, jog grėsmę saugumui taip pat kelia nekontroliuojama migracija - tokia pozicija vyravo dar 10 šalių.
Iš kitų tyrimo autorių pasiūlytų pasirinkimų Lietuvos politinis elitas nemato grėsmės šalies saugumui dėl masinio naikinimo ginklų plitimo, įskaitant Irano problemą (grėsmę matė 12 šalių), terorizmo (10), nestabilių valstybių, įskaitant problemas Afganistane ir Pakistane (8), energetikos šaltinių išeikvojimo ir konkurencijos dėl išteklių (10), klimato kaitos (11) ir Kinijos (2).
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje manoma, kad užtikrinant Europos saugumą iš tarptautinių organizacijų svarbiausią vaidmenį vaidina NATO. Tokios nuomonės laikomasi 11-oje ES šalių.
Europos Sąjungą svarbiausia organizacija saugumui užtikrinti laiko devynios valstybės, o septyniose šalyse manoma, kad NATO ir ES reikšmė yra vienoda. Nė vienoje valstybėje nemanoma, kad Europos saugumui užtikrinti svarbiausia yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kuriai kitąmet pirmininkaus Lietuva, ar Jungtinės Tautos.
Išanalizavę pasikeitusią saugumo situaciją, Europos užsienio santykių tarybos ekspertai siūlo dėl saugumo klausimų pradėti diskutuoti neformaliame trišaliame ES, Rusijos ir Turkijos forume.
Ekspertai daro išvadą, jog JAV nebeskiria daug dėmesio Europos vidaus saugumui. Jie argumentuoja, esą tai demonstruoja Baracko Obamos (Barako Obamos) neatvykimas paminėti Berlyno sienos žlugimo dvidešimtmečio.
Brito Marko Leonardo vadovaujamo tyrimų cemtro nuomone, Vašingtonas nuo Europos reikalų atsitraukė ir dėl to, kad yra pernelyg užsiėmęs su Afganistanu, Iranu ir Kinija.
"Siekdamos sustiprinti saugumą Europoje, ES valstybės narės turėtų pasinaudoti teigiamu impulsu, kurį suteikė Amerikos perkrovimo politika ir Rusijos naujoji Westpolitik, ir paremti Rusijos įtraukimą į JAV inicijuotą bendrą priešraketinės gynybos skydą", - rašoma studijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dešimtąjį Paveldotvarkos programos sezoną Kaunas pradeda rekordiniais skaičiais2
Beveik 2 milijonai eurų ir 62 pastatai, kurių savininkai sieks atnaujinti jiems priklausantį turtą su miesto prisidėjimu. Tokie Paveldotvarkos programos skaičiai nusako šiemet suplanuotų darbų apimtis. Kauno miesto savivaldybei dalinai finansuoj...
-
URM pareiškė protestą Minskui dėl pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos4
Užsienio reikalų ministerija (URM) penktadienį pareiškė protestą Baltarusijai dėl šios šalies institucijų pranešimų apie dronų ataką iš Lietuvos. ...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
V. Rupšys palaiko siūlymą vietoje ratinių kovos mašinų įsigyti vikšrines3
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako palaikantis krašto apsaugos ministro siūlymą persvarstyti antrąjį pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo etapą ir galvoti apie vikšrinių kovos mašin...
-
D. Stankevičius: sergančiųjų patiriamos stigmos formuoja žmogaus baimę būti žmogumi1
Visuomenėje, kurioje siekiama įtraukties ir supratimo, išlieka didelis iššūkis: stigmos, susijusios su ligomis tampa šešėliu sergančiųjų bendruomenėms. ...
-
Nusprendė sudrausminti triukšmadarius: už garso viršijimą – techninės apžiūros anuliavimas?12
Alytuje garsiai varikliai griaudžia ne tik dieną, bet ir naktimis, todėl pareigūnai ėmėsi drausminimo priemonių – garso matuoklių. ...
-
Apsišarvuokite kantrybe: paaiškino, kaip vyks eismas Vilniaus oro uoste1
Vilniaus oro uoste vyksta pokyčių – uždaromas išvykimo kelias, kuriuo buvo galima patogiai automobiliu pakilti iki pat išvykimo salės. Statant naują terminalą ir rekonstruojant visas prieigas, keičiasi eismas, tad keliautojams siūlo...
-
Ir džiaugsme, ir varge: Lietuvos merai galės tuokti poras?3
Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius. Anot politiko, toks santuokos sudarymas taptų „žymiai patrauklesnis“, ypač dvejojančioms poroms, taip pat padidintų savivaldybių biudžetą ir net paskatintų ...
-
Seimo nariams įteikta peticija dėl plynų kirtimų ribojimo: dabartinė miškų situacija šokiruoja6
Penktadienį prie Seimo apie pusšimtis žmonių susirinko įteikti peticijos Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto nariams. Peticija, kurią pasirašė 17 tūkst. gyventojų, reikalaujama uždrausti ar riboti plynus kirtimus, ypač saugomose teritor...
-
Prezidentas apie galimybes Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą: tai atgrasymo sistemos elementas20
Lenkijai pareiškus, jog ši yra pasirengusi šalyje dislokuoti NATO branduolinius ginklus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog toks Aljanso sprendimas prisidėtų prie atgrasymo ir atlieptų Europos saugumo lūkesčius. ...