Nobelio premija skolon atsipirko

2009 m. nutiko vienas kontroversiškai vertinamas įvykis. Tada naujai iškeptas JAV prezidentas Barackas Husseinas Obama Antrasis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Pasak politiko, jam pačiam tai buvo staigmena.

Daugelis tai vertino kaip absurdą ir klausė: "Kodėl? Juk jis dar nieko nenuveikė". Vieni sakė, kad premija skirta už pasiryžimą stojant į kovą su ekonominiu 2008-ųjų krachu, kiti jį apdovanojo už tai, ką šis prezidentas dar tik nuveiks.

Tiesa yra gerokai paprastesnė. Didžiai mylimas B.Obama tiesiog gavo šį prizą už tai, jog jis – juodaodis. Rimtai. Faktas, jog JAV prie svarbiausio valdžios vairo stojo žmogus, kurio gentainiai dar prieš pusantro šimto metų net nebuvo traktuojami kaip žmonės, o statomi greta gyvulio ir daikto, skandinavams pasirodė vertas Nobelio premijos.

Juolab tai taip pat įrodė, jog JAV eksportuojamas politinis gyvenimo būdo modelis, skirtingai nei tas, kurį deklaruoja Kinija ar deklaravo SSRS, veikia. Atrodo, kas čia tokio, bet pripažinkime, visi turime polinkį kitiems aiškinti, kaip reikia gyventi, mąstyti ir kalbėti, tačiau retam pavyksta įrodyti savo deklaruojamų vertybių svorį darbais.

JAV šiaip ar taip tai pavyko: atominių bombų lietus Japonijoje, Vietnamo karas, pergalė prieš fašizmą ir komunizmą, demokratijos sklaida Irake ir Afganistane, B.Obamos išrinkimas prezidentu – visa tai verta Nobelio premijos. Tačiau juk šalies tokiu prizu neapdovanosi, nes, pasak premijos teikimo taisyklių, ją už tą patį gali gauti daugiausia trys žmonės.

Tad 2009-ųjų spalį ji buvo skirta B.Obamai už tai, kad jis įrodė, jog rasė bei socialinės stigmos – ne kliūtis siekti galingiausio planetos žmogaus posto.

Galime daryti prielaidą, jog Nobelį dėl tos pačios priežasties gaus ir pirmoji moteris, laimėjusi JAV prezidento postą, ir pirmasis transvestitas, ir pirmasis žmogus, negimęs JAV teritorijoje, bet tapęs jų prezidentu.

Tiesa, skandinavai premijos skyrėjai gėdijasi šios tiesos ir ją slepia giliai kuluaruose tarsi "McDonald‘s" maistą dievinantis veganas. Atrodo, kad viskas būtų tuo ir užsibaigę, bet, o varge, kad ir kaip norėtų komunizmo gerbėjai, nieko šiame pasaulyje nėra už dyką ir po lygiai, viską turi arba pasiimti pats, arba galų gale už tai apmokėti sąskaitas.

Tą jau keletą metų ir daro charizmatiškasis šaunuolis Barackas – jis išperka savo Nobelio premiją darbais. Visų pirma reikėtų paminėti 2011-ųjų vadinamąjį arabų pavasarį, kuris leidžia didžiuotis demokratijos bei vakarietiško humanizmo sklaida Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse.

Versti pavojingų ir su Kremliumi flirtuojančių diktatorių režimus – juodas darbas, juolab kad visada tiek už sienos, tiek šiapus jos atsiras žmonių, kurie tave apkaltins nežinia kuo, ir, tai taisyklė, – jie bus arba kairieji (vegetarai, feministės, seksualinės mažumos arba kt.), arba Kremliaus fašistai.

Plėtodamas taiką ir demokratiją, kaip ir išleisdamas romaną apie nuodėmingą Edwardo Snowdeno bei Angelos Merkel ryšį, turi būti pasiryžęs, kad tave savi, svetimi ir priešai apipils išmatomis. Lengva būti Mahatma Ganndhi‘u, Nelsonu Mandela arba Martinu Liuteriu Kingu Jaunesniuoju, sunkiau būti Adolfu Hitleriu, Johnu Edgaru Hooveriu (kontroversiškai vertinamas FTB įkūrėjas ir ilgametis šefas) arba Vladimiru Putinu. Bet juk tokių žmonių reikia. Pasaulis nėra vien tik juoda ir balta. Jis yra šių spalvų simbiozė, užtikrinanti visatos harmoniją.

Būti politiku ir dar nekenčiamu – sunkoka, dažnai aplanko akimirkos, kai norisi susisprogdinti dėl Alacho arba komunizmo. Būtent tokiomis akimirkomis reikia palaikymo. Paprastiems žmonėms šia atrama tampa alkoholis ir narkotikai, kitiems – pornografija. Politikui tas narkotikų pakaitalas yra Nobelio premija.

Kiti B.Obamos darbai, kuriais buvo išpirkta ši premija, siejami su 2014-aisiais ir įvykiais Ukrainoje. Ir čia norisi paklausti: o ką padarė George‘as Bushas Jaunesnysis, kai Rusija užpuolė Gruziją? Nieko nepadarė, nepajudino nė piršto, o juk galėjo. Kas ten žino, gal būtų viskas buvę ir 2014-aisiais kitaip?

O ką nuveikė prezidentas B.Obama, kai Rusija užpuolė Ukrainą, okupavo Donbasą ir Krymą? Gana daug. Diplomatinis spaudimas, bandymas nuraminti kitas potencialias Vladimiro Vladimirovičiaus aukas (tarp jų – ir mus) ir, žinoma, sankcijos, pažeminusios rublį bei leidusios mums ištrūkti iš Rusijos rinkos ir ieškoti naujų ekonominių sprendimų.

Nuostabu, šaunuolis tas B.Obama, tikras vyras, pateisinęs savo premiją su kaupu. Taip ir toliau. Beje, norėtųsi pasidžiaugti pono Baracko pasirašyta Ramiojo vandenyno bendradarbiavimo sutartimi, kuri dar labiau susies JAV, Japoniją, Azijos ir Pietų Amerikos šalis bei paliks už borto Kiniją. Jeigu dar jis pasirašytų tą prekybos tarp Europos ir JAV sutartį, kurios taip bijo Rusija ir kairieji, būtų galima netgi galvoti apie antrą Nobelio premiją šiam politikui.

Jus tikriausiai visa tai papiktins, nes visa tai siaubinga, bet prisiminkite, jog Nobelio premija buvo skirta ir už žymiai kraupesnius darbelius. Kad ir dėmėtajam Michailui, sugriovusiam komunizmą, kurio tankai vieną naktį ir pas mus traiškė gyvenimus. Arba poną Henry Alfredą Kissingerį, kuris, valdant Richardui Nixonui, išdykavo Vietname bei Kambodžoje. 1973 m. jis pasirašė taikos su Vietnamo komunistais sutartį bei gavo už tai Nobelį. Sakysite: "O varge."

Ne, tai dar ne viskas. Dar porą mėnesių prieš premijos įteikimą jis glėbesčiavosi su barbarišku Čilės diktatoriumi Augustu Pinochetu, o 1975 m. kilus karui tarp raudonųjų khmerų bei Vietnamo komunistų jis pasakė taip: "Kambodžos žmonės turi žinoti, kad mes su jais draugausime. Raudonieji khmerai – žmones žudantys banditai, bet mes neleisime, kad mums tai trukdytų."

O baisiausia, kad ponas H.A.Kissingeris, akivaizdžiai paveiktas silpnaprotystės, jau mūsų dienomis vieno interviu metu prasitarė, kad Rusija – pasaulinės taikos garantas. Už ką tokiam žmogui buvo duotas Nobelis?