
Žaliakalnio funikulierius man ne šiai sau pramoga, o priemonė keliauti. Kaip vieni kauniečiai kasdien važiuoja viešuoju transportu, taip aš – funikulieriumi.

„Jums merginų nereikia? Nebrangiai! Ir pirtis yra...“, - į lietuvių delegaciją kreipėsi juodbruvas apsukruolis vienoje buvusių sovietinių respublikų.

„Viskas susimaišė Oblonskių namuose“, – skelbė vienas klasikas. Iš tiesų – mūsų kairiųjų gretose visiška sumaištis. Ypač – vertybių. Tikrąjį mūsiškių socialdemokratų veidą per savo darbo ministre laiką atidengė turbūt garsiausia Algirdo Butkevičiaus kabineto narė – Birutė Vėsaitė.

Rinkimai Irane, kaip prognozuota, turėjo tapti konservatorių stovyklos kandidatų tarpusavio kovos arena.

Kauno savivaldybėje toliau verda aistros dėl pastato vaiduoklio, esančio prie Nemuno salos.

Ko tik neišgirsi iš politikų per diskusijas apie naują įstatymo projektą dėl smurto prieš vaikus. Vieni puolė dalytis asmenine vaikystės patirtimi, kai gaudavo beržinės košės.

Vyriausybėje pritarta, kad pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas gautas dovanas iki 300 litų vertės valdininkai galėtų pasilikti, o vertingesnės taptų valstybės nuosavybe. Šiuo metu riba, nuo kurios dovanos laikomos valstybės, savivaldybės ar valstybės kontroliuojamos įmonės, o ne jas pagal protokolą gavusio valdininko nuosavybe, yra 100 litų. 300 litų vertė nustatyta tam, kad fiziniam asmeniui neatsirastų prievolės mokėti gyventojų pajamų mokesčio. Vyriausybės pavedimu Finansų ministerija turi parengti įstatymo, kuriuo būtų padidinta valdininkų pasiliekamų dovanų vertė, pataisas. Ar reikia suteikti teisę valdininkams gauti brangesnes dovanas?

Kadaise jau esu rašęs, kad vaikai Laisvės al. nelabai turi ką veikti. Dvi karstynės iš abiejų alėjos galų padėtį dar gelbsti, tačiau nei vaikiškų kavinių, nei žaislų parduotuvių ar kitokių atrakcijų.

Jei kas nors ir būtų tikrai vertas dalyvauti „Eurovizijos“ konkurse, tai tas žmogus yra Minedas. Ypač po to, kai iš „kumyro“ V.Šiškausko nugvelbė dainelę, kurią išmaniai pabjaurojęs tikrai galėjo priblokšti ne tik Senąjį žemyną, bet dar pagarsėti ir už jo ribų.

Stok! į Laisvę neįžengsi, greitai projektą parengsim. Greit? Kada? Ant švento „nigdo“, tie planai tiek metų migdo.

Gandai apie popierinių laikraščių mirtį gerokai perdėti. Pasaulio leidėjai iš nuostabos kilstelėjo antakį: planuotas kraustymasis į elektroninę erdvę nevyksta taip sparčiai, kaip buvo manyta.

Šįryt suėjo lygiai metai nuo akimirkos, kai motinai buvo grąžinta Drąsiaus Kedžio dukra. Žymiai daliai Lietuvos politikų ir jų rinkėjų „stovint po medžiu“, daliai – Klonio g. raudant „Tautišką giesmę“ ar tiesiog raudant, ši diena tapo atskaitos tašku.

Pastarosiomis dienomis kai kuriose žiniasklaidos priemonėse buvo sukeltas dirbtinis skandalas.

Šiaurės kryptis – Lietuvos užsienio politikos kertinis prioritetas. Taip dar kartą šią savaitę pareiškė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vaidas iš Varnių g. 36-ojo namo piktinasi, kad daugiabutis prižiūrimas neskaidriai.

Praėjo vos keli vasariški savaitgaliai, o Lietuvos pakelės jau nusėtos naujomis avarijų aukų gedinčiomis žvakelėmis.

Kodėl Lietuva veržiasi 2015 m. sausio 1 d. įstoti į euro zoną, nors pastarąją krečia krizė?

Savivaldybės vienašališkas sprendimas perduoti per 100 daugiabučių kitam būsto administratoriui papiktino kauniečius.

Premjero pažadas, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui tikrai išliks, džiugina ne visus.

Muša, vadinasi, myli. Taip apie krumplių spragilais sutuoktines velėjančius budulajus nuo seno šnekama tautos runkelijose.