M.Mikutavičius: kada mes, po velniais, baigsime kurti problemas?

Vargu ar tai reikšminga, ką dabar darau ir nebūčiau tuo užsiėmęs, jei antradienį ryte nebūtų paskambinęs tėtis ir nepradėjęs susirūpinusiu balsu klausinėti, kokia velniava ten darosi. 

Tas pats tėtis, kuris dieną prieš tai kaip savaime suprantama  priėmė žinią, jog krepšinio rinktinės sutikime nedalyvausiu kaip atlikėjas.  

Tai tik parodo, kokią sumaštį mūsų galvose kuria įvairiausios žiniasklaidos isterijos. Taigi kai ką paaiškinsiu.

Man skambino sutiktuvių rengėjai, o be to ir savivaldybės atstovai, kurie prašė, kad renginyje atlikčiau „Tris milijonus“.

Atsisakiau ir, jei kam rūpi, pabandysiu atsakyti į dėl to kylančius klausimus.


1. Piniginis klausimas. Jo nebuvo, nes mes jo tiesiog nekėlėme.

2. Patriotiškumo klausimas. Aš nesu didesnis patriotas nei kiekvienas iš mūsų. Ta daina sukurta prieš vienuolika metų ir nesuprantu, kodėl visą tą laiką turėčiau ją dainuoti tik todėl, kad per tiek laiko nesukurta arba nenorima girdėti nieko kito.  

3. Principinis klausimas. Joks žmogus neturi būti savo darbo įkaitas. Juk mes nekviečiame kiekvienąkart Šarūno Jasikevičiaus, kad scenoje pakartotų tritaškį metimą amerikonams du tūkstantaisiais ketvirtaisiais. 

4. Kūrybinis klausimas. Kūrėjas paprastai nelabai suvokia, kokią įtaką jo darbas daro kitiems. Todėl kas kitam atrodo euforinis paklimas, tau teatrodo nuvalkiotas ir ganėtinai įgrisęs dalykas.

5. Emocinis klausimas. Jei tai padėtų, aš bliaučiau tą dainą kiekvienoje mūsų krepšininkų persirengimo rūbinėje, tačiau tai yra tik priedas prie to, ką jie daro patys. Taigi sėkmingoje pabaigoje tu esi niekas daugiau kaip jų šlovėje besimaudantis savimyla. 

6. Pagrindinis klausimas. „Trys milijonai“ jau seniai tapo ne mūsų, kurie juos kūrėme, tačiau visos tautos daina. Jai nereikia jokių atlikėjų, arba priešingai – ją gali dainuoti kas tik nori. Manęs nežavi perspektyva, kad po dešimties ar dvidešimties metų mane vežimėlyje į sceną užstums koks skautų vaikėzas ir lieps susirietus riaumoti, nes, atseit, be manęs to niekas negali atlikti. Tai nesąmonė. Dainos gyvena, o žmonės išprotėja, prasigeria, depresuoja, praranda optimizmą ir miršta.  

7. Paprastasis klausimas. Kartais tu tiesiog tenori tingus ir laimingas susitikti grįžtančius draugus ir pasidžiaugti pergalėmis be jokių įsipareigojimų.

8. Perspektyvos klausimas. Žinoma, aš ją dainuosiu, jeigu tik kam tai dar rūpės. 

9. Esminis klausimas. Kada mes, po velniais, baigsime kurti problemas, kurių nėra ir užsiimsime esančiomis?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    7
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    6
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
  • Nusilenkti Mamai
    Nusilenkti Mamai

    Draugė net šastelėjo nuo mobiliojo telefono. „Nenoriu matyti to išsigimimo!“ – nė nedirstelėjo į nuotrauką, kurioje ant baltai užklotos pakylos gėlių jūroje guli ... šuo. Pašarvotas. Savo skausmu socialin...

    1
Daugiau straipsnių