Lietuva „Eurovizijoje“: tik nereikia graužtis

Bastionas, kurio neįmanoma užkariauti. Toks lietuviams atrodo ir yra vienas seniausių tarptautinių dainų konkursų "Eurovizija". Grynoji popmuzika, lyriškos baladės, stiprus balsas ir ryškus įvaizdis, vaikinai ir merginos, scenos senbuviai ir naujokai – kad ir ką pasiūlytų Lietuva, nė vienam mūsiškiui nepavyko patekti bent į garbingąjį pačių geriausių Europoje trejetuką.

Esame bebalsių, netalentingų žmonių tauta, kuri Europoje neturi draugų, galinčių savo SMS žinutėmis ištempti mūsiškius atstovus it kokie turkai kipriečius ar "Balkanų mafijos" tautos – viena kitą?

O gal Europos muzikinis skonis – nebesuprantamas, nes jei jau aukščiau nei šeštoji vieta neleidžiama pakilti mūsų aukščiausio lygio muzikinei ironijai, o šmaikštūs vyrukai, savo grakščius kūnus papuošę blizgančiomis trumpikėmis, išvis nepatenka į finalą?
Ar dėl visko kalta Fortūna, kuri jau trečią kartą pakišo burtų traukėjams lapelį su pirmuoju numeriu, o lietuviams, kaip žinome, šis skaičius "Eurovizijoje" nesėkmingas?

Priežasčių, kodėl mums niekaip nesiseka įrodyti kitiems ir sau (tai turbūt svarbiausia), kad per du dešimtmečius nepriklausomos lietuviškos popmuzikos raidos pasiekėme europinį lygį, galime prisigalvoti daugybę. Veikiausiai visos jos bus pagrįstos ir vertos dėmesio. Tik ar reikia vargti norint perprasti tai, ko reikia "Eurovizijai"? Ar verta šiandien muštis į krūtinę, kad mūsiškiai padarė viską, jie tobuli, tik netobulas europiečių skonis?
Pagalvokime blaiviai: kas apskritai yra toji "Eurovizija".

Prieš gerą pusę amžiaus pradėtas organizuoti konkursas buvo sugalvotas kaip technologinis televizijos eksperimentas. Galiausiai jis virto vienintele muzikine pramoga, kuri – it koks pasaulio gražuolių konkursas – sulaukia absoliučiai skirtingų kultūrų šalių dėmesio.

Ar nėra ir su tomis dainomis panašiai kaip su gražuolėmis: kiekvienos rasės atstovė savaip graži, juolab – patobulinta plastikos chirurgų, todėl rinkti vieną pačią pačiausią – tuščias laiko ir pinigų švaistymas.

"Eurovizijos" muzikos žanras – nebenuspėjamas. Pridėtinė "Grand Prix" vertė – taip pat. Prieš metus triuškinamai nugalėję norvegai šiandien gali tik rautis plaukus nuo galvos: bilietai į konkursines repeticijas visiškai nepaklausūs, "Eurovizijos" suvenyrai, plokštelės su dalyvių pasirodymais – taip pat.

Kalbama, kad jeigu Norvegija netyčia šiemet antrąkart iš eilės laimėtų "Euroviziją", kitąmet jos tikrai nerengtų.  Nors konkursui organizuoti šiemet buvo skirta suma mažesnė nei pernykštė, bet 26 mln. eurų (apie 90 mln. litų) skamba solidžiai net ir tokiai turtingai šaliai kaip Norvegija.

"Eurovizija" nūnai yra tik galimybė vienąkart sužibėti, nes ABBA, Udo Jürgenso ar Céline Dion sėkmei pakartoti nepakanka net ir "Grand Prix". Tiesiog laikas nebe tas, nebe tokia ir popmuzikos industrija, kitokie ir greičiai, priemonės, kuriais siekiama užkariauti auditoriją ir t.t.

Tad ar tikrai verta graužtis ir keiksnoti Europą, kuri, anot BBC, nesuprato "InCulto"? Juk šiandien ir vėl, kaip kasmet, nusivylimą slepiame burnodami, kad šiame konkurse dainuoja "krūtinė ir kojos", laimi arba tautų mafija, arba širdį apsalinančios dainos, o tikrai aukšto lygio pasirodymas neįvertinamas. Gal jau laikas bent kartą praleisti ėjimą?



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?
    ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?

    Nors karšta paskutiniųjų dienų tema dar vis yra JAV prezidento siūlymas pripažinti Jeruzalę kaip Izraelio sostinę, daug spaudos dėmesio vėl sulaukia ir Europa. Joje vyksta ne tik sunkios skyrybos, bet taip pat girdėti ir stiprūs balsai už da...

    1
  • Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška
    Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška

    Labai tikiuosi, kad emigrantai jau pradėjo savo kalėdinį užvažiavimą. Daugeliu požiūrių šis komentaras skirtas būtent jiems. ...

  • Naujos kartos melagingos naujienos
    Naujos kartos melagingos naujienos

    Žalingi gandai yra politinio karo ginklas. Kremlius išmaniai jais naudojasi, kad mažintų pasitikėjimą ir sėtų nesantaiką. Tačiau tai, ką iki šiol regėjome – melagingų naujienų tinklalapiai, vogtos ir pakoreguotos informacijos n...

  • Sudėtinga vaikystė
    Sudėtinga vaikystė

    Lietuvos Vyriausybei sukako vieneri. Pediatrų terminais tariant, kūdikystė perkopta. Galima konstatuoti, kad vaikas nuo įprastos raidos tarsi ir neatsilieka – dantys sudygo (nors yra įtarimų, kad naujagimiui tik užgimus kai kurie įtakingi dėdės...

    1
  • Pasišokinėjimai ant liepto galo
    Pasišokinėjimai ant liepto galo

    Vakar daugiau kaip 40 000 medikų laukė Seimo sprendimo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nuo šio balsavimo daug priklausė, ar bus visuotinis gydytojų ir slaugytojų streikas. Tuo pat metu iš visų pusių skambėjo rekviem m...

    2
  • Caras ir jo antikarjera
    Caras ir jo antikarjera

    Atsakydamas į tariamai paprasto darbininko (kaip dabar jau žinoma – šiam "paprasto piliečio" vaidmeniui specialiai pasamdyto Rusijos provincijos teatro aktoriaus) klausimą, Vladimiras Putinas pagaliau pranešė tikrai dalyvausi...

    19
  • Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?
    Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?

    Lietuvos santykiai su Izraeliu yra išskirtinai geri, palyginus su daugeliu Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl to džiugu, prisiminus, kiek vietos kolaborantai prisidėjo prie Lietuvos žydų žudymo per Holokaustą. Bet vardan gerų santykių ne...

    6
  • Trumpa Kalėdų eglutės istorija
    Trumpa Kalėdų eglutės istorija

    Tradiciniame mūsų kalendoriuje gruodžio 13-oji diena įvardyta kaip Šviesos, mat vakarai jau nebeilgės – saulė leisis vis tuo pat metu. Diena dar kiek trumpės iki saulėgrįžos, bet todėl, kad ryte saulutė „pramiegos“, patek...

  • Baudžiavos palikimas
    Baudžiavos palikimas

    Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų. ...

    6
  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    5
Daugiau straipsnių