Kam naudingas brangus šildymas Kaune?

Už lango – akį džiuginanti lietuviška žiema, gamta vilioja pasimėgauti  žiemos malonumais. Tačiau dauguma kauniečių įdėmiai seka orų prognozes ir su nerimu laukia naujų sąskaitų už šildymą. O tos sąskaitos mūsų miesto gyventojams – vienos didžiausių Lietuvoje.

Ką daryti, kad jos būtų mažesnės?  Akivaizdu, kad  reikia dviejų dalykų: mažinti šilumos sunaudojimą ir mažinti šilumos kainą. Namų renovacija, apie kurią daug kalbama, bet mažai daroma, šilumos vartojimą galėtų sumažinti beveik perpus. Tačiau atnaujinti  Kauno daugiabučius geriausiu atveju užtruktų  bent 15 metų.

Ką privalo daryti valdžia, kad mažėtų šilumos kaina? Kaune turime unikalią situaciją – didžiausias šilumos gamintojas jau yra atskirtas nuo perdavimo tinklo (šilumos tiekimo tinklai priklauso savivaldybės valdomai “Kauno energijai”).  Tačiau reikia užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp gamintojų.

Ūkio subjektai, besirengiantys investuoti energetikos sektoriuje, tarpusavyje konkuruoja. Kiekvienas iš jų nori būti pirmesnis, dar geriau – vienintelis.  Todėl  labai nestebina ir tokie dalykai, kai  paskelbus apie planus investuoti į  naujus pajėgumus Petrašiūnų elektrinės teritorijoje, staiga gimsta iniciatyva surasti ten... žydų kapus.

Miesto valdžia neturėtų vadovautis principu” myliu – nemyliu”,  bet siekti, kad kuo greičiau būtų sukurtos nediskriminacinės konkurencinės rinkos sąlygos tarp šilumos gamintojų. Reikia parengti, patvirtinti ir pradėti  įgyvendinti  centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naudojimo taisykles (“Grid code”), kurios užtikrintų aiškias, skaidrias sąlygas visiems sistemos naudotojams (gamintojams, tiekėjams, vartotojams) ir skatintų konkurenciją tiek tarp šilumos gamintojų, tiek  ir tarp skirtingų kuro rūšių (gamtinių dujų, biomasės,  rūšiuotų atliekų). Tik sudarius tinkamas sąlygas galime tikėtis realios 2-3 stambių gamintojų konkurencijos ir mažėjančių šilumos kainų.

Valdžia daug vilčių dėjo į mažuosius gamintojus. Tačiau, kaip rodo pirmieji pavyzdžiai, jie irgi linkę savo gaminamą šilumą parduoti kuo brangiau, už labai panašią kainą, kaip ir Kauno termofikacinėje elektrinėje (KTE) gaminama šiluma, nors mažųjų gaminamos šilumos savikaina ženkliai mažesnė. Akivaizdu, kad jie patys kainų nemažins, tai gali padaryti tik reali konkurencija.

KTE, dabar gaminanti daugiau kaip 90 proc. Kaunui reikalingos šilumos, ir atsiradus realiai konkurencijai liks svarbiu rinkos žaidėju. Todėl miesto valdžios nemeilė „Gazprom“ valdomai elektrinei ir trukdymai įgyvendinti  investicinius planus, tik nutolina kauniečių viltis sulaukti pigesnės šilumos. O nemodernizavus šilumos gamybos ir nuo 2016 metų sausio 1d. įsigaliojus ES direktyvoms dėl taršos sumažinimo, galime sulaukti dar vieno šilumos kainų šuolio.

Nuo 2007 metų, kai Kaune sparčiai pradėjo augti šilumos kainos, iš mero lūpų daugybę kartų girdėjome, kas dėl to kaltas. O kas kaltas, kad per šešis metus nebuvo priimti  jokie sprendimai, kurie keistų situaciją Kauno šilumos ūkyje? Centralizuoto aprūpinimo šiluma strategija miesto taryboje patvirtinta vos prieš du mėnesius!

Miesto vadovams reikia prisiimti atsakomybę, liautis dalinti nepamatuotus pažadus bei politikuoti šiuo labai jautriu kauniečiams klausimu. Kaip matėme iki šiol, konservatoriams prieš kiekvienus rinkimus kyla pagunda paprovokuoti, paaštrinti konfliktą su Kauno termofikacine elektrine, pagąsdinti miestiečius Maskvos baubu. Tai lengviausias kelias sutelkti savo rinkėjus ir pasiekti trokštamų rezultatų rinkimuose. Tačiau kiek tai dar tęsis, ir kiek už tai turės sumokėti  kauniečiai?



NAUJAUSI KOMENTARAI

hm

hm portretas
kaip sutaupyti? atsijungti nup centrinio, bet kas tau tai leis...

Kelinti metai

Kelinti metai portretas
plukiamės-neleidžia atsijungti.Bet jau yra naujųjų šeimininkų iš ES direktyvos,kad iki 2015 metų t.b.įrengti individualūs šilumos apskaitos ir reguliavimo prietaisai vartotojams (google).

4 punktas

4 punktas portretas
4) priemonė, kuri galėtų būti šio rašinio skaitytojams įdomiausia, – iki 2015 m. sausio 1 d. „valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos, gamtinių dujų, centralizuotai tiekiamos šilumos ar vėsumos ir buitinio karšto vandens tiekimui galutiniams vartotojams būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kuriais būtų galima tiksliai matuoti galutinio vartotojo faktiškai suvartotą energiją“.
VISI KOMENTARAI 26
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    9
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    2
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
Daugiau straipsnių