Kam naudingas brangus šildymas Kaune?

Už lango – akį džiuginanti lietuviška žiema, gamta vilioja pasimėgauti  žiemos malonumais. Tačiau dauguma kauniečių įdėmiai seka orų prognozes ir su nerimu laukia naujų sąskaitų už šildymą. O tos sąskaitos mūsų miesto gyventojams – vienos didžiausių Lietuvoje.

Ką daryti, kad jos būtų mažesnės?  Akivaizdu, kad  reikia dviejų dalykų: mažinti šilumos sunaudojimą ir mažinti šilumos kainą. Namų renovacija, apie kurią daug kalbama, bet mažai daroma, šilumos vartojimą galėtų sumažinti beveik perpus. Tačiau atnaujinti  Kauno daugiabučius geriausiu atveju užtruktų  bent 15 metų.

Ką privalo daryti valdžia, kad mažėtų šilumos kaina? Kaune turime unikalią situaciją – didžiausias šilumos gamintojas jau yra atskirtas nuo perdavimo tinklo (šilumos tiekimo tinklai priklauso savivaldybės valdomai “Kauno energijai”).  Tačiau reikia užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp gamintojų.

Ūkio subjektai, besirengiantys investuoti energetikos sektoriuje, tarpusavyje konkuruoja. Kiekvienas iš jų nori būti pirmesnis, dar geriau – vienintelis.  Todėl  labai nestebina ir tokie dalykai, kai  paskelbus apie planus investuoti į  naujus pajėgumus Petrašiūnų elektrinės teritorijoje, staiga gimsta iniciatyva surasti ten... žydų kapus.

Miesto valdžia neturėtų vadovautis principu” myliu – nemyliu”,  bet siekti, kad kuo greičiau būtų sukurtos nediskriminacinės konkurencinės rinkos sąlygos tarp šilumos gamintojų. Reikia parengti, patvirtinti ir pradėti  įgyvendinti  centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naudojimo taisykles (“Grid code”), kurios užtikrintų aiškias, skaidrias sąlygas visiems sistemos naudotojams (gamintojams, tiekėjams, vartotojams) ir skatintų konkurenciją tiek tarp šilumos gamintojų, tiek  ir tarp skirtingų kuro rūšių (gamtinių dujų, biomasės,  rūšiuotų atliekų). Tik sudarius tinkamas sąlygas galime tikėtis realios 2-3 stambių gamintojų konkurencijos ir mažėjančių šilumos kainų.

Valdžia daug vilčių dėjo į mažuosius gamintojus. Tačiau, kaip rodo pirmieji pavyzdžiai, jie irgi linkę savo gaminamą šilumą parduoti kuo brangiau, už labai panašią kainą, kaip ir Kauno termofikacinėje elektrinėje (KTE) gaminama šiluma, nors mažųjų gaminamos šilumos savikaina ženkliai mažesnė. Akivaizdu, kad jie patys kainų nemažins, tai gali padaryti tik reali konkurencija.

KTE, dabar gaminanti daugiau kaip 90 proc. Kaunui reikalingos šilumos, ir atsiradus realiai konkurencijai liks svarbiu rinkos žaidėju. Todėl miesto valdžios nemeilė „Gazprom“ valdomai elektrinei ir trukdymai įgyvendinti  investicinius planus, tik nutolina kauniečių viltis sulaukti pigesnės šilumos. O nemodernizavus šilumos gamybos ir nuo 2016 metų sausio 1d. įsigaliojus ES direktyvoms dėl taršos sumažinimo, galime sulaukti dar vieno šilumos kainų šuolio.

Nuo 2007 metų, kai Kaune sparčiai pradėjo augti šilumos kainos, iš mero lūpų daugybę kartų girdėjome, kas dėl to kaltas. O kas kaltas, kad per šešis metus nebuvo priimti  jokie sprendimai, kurie keistų situaciją Kauno šilumos ūkyje? Centralizuoto aprūpinimo šiluma strategija miesto taryboje patvirtinta vos prieš du mėnesius!

Miesto vadovams reikia prisiimti atsakomybę, liautis dalinti nepamatuotus pažadus bei politikuoti šiuo labai jautriu kauniečiams klausimu. Kaip matėme iki šiol, konservatoriams prieš kiekvienus rinkimus kyla pagunda paprovokuoti, paaštrinti konfliktą su Kauno termofikacine elektrine, pagąsdinti miestiečius Maskvos baubu. Tai lengviausias kelias sutelkti savo rinkėjus ir pasiekti trokštamų rezultatų rinkimuose. Tačiau kiek tai dar tęsis, ir kiek už tai turės sumokėti  kauniečiai?



NAUJAUSI KOMENTARAI

hm

hm portretas
kaip sutaupyti? atsijungti nup centrinio, bet kas tau tai leis...

Kelinti metai

Kelinti metai portretas
plukiamės-neleidžia atsijungti.Bet jau yra naujųjų šeimininkų iš ES direktyvos,kad iki 2015 metų t.b.įrengti individualūs šilumos apskaitos ir reguliavimo prietaisai vartotojams (google).

4 punktas

4 punktas portretas
4) priemonė, kuri galėtų būti šio rašinio skaitytojams įdomiausia, – iki 2015 m. sausio 1 d. „valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos, gamtinių dujų, centralizuotai tiekiamos šilumos ar vėsumos ir buitinio karšto vandens tiekimui galutiniams vartotojams būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kuriais būtų galima tiksliai matuoti galutinio vartotojo faktiškai suvartotą energiją“.
VISI KOMENTARAI 26
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klimato išdaigų būta ir senovėje
    Klimato išdaigų būta ir senovėje

    Šią žiemą jau kartą atlaikėme išbandymą šalčiu, dabar rūpestis – kaip gripo atsiginti. Juk permainingi orai su atlydžiais labai padidina galimybę peršalti. Lietuvoje dažnas pokalbis prasideda nuo orų aptarimo, dėm...

  • Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs
    Daugiau gyventojų tikisi, kad būstas brangs

    SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad pernai gruodį padaugėjo gyventojų, laukiančių būsto kainos kilimo. Tikinčių, kad būstų kainos brangs buvo daugiau negu pernai rugsėjį ir daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. ...

    1
  • Kas išgydys papuvusią žuvį?
    Kas išgydys papuvusią žuvį?

    Eilinę švietimos sistemos gelbėjimo stadiją išgyvenanti Lietuva nusitaikė į direktorius. Iš paties aukščiausio valstybės valdymo aukšto skelbiama nuomonė, kad bepūnančią žuvį reikia gelbėti nuo galvos, randa vis...

    2
  • Link kitokios pasaulio <span style=color:red;>(ne)</span>tvarkos?
    Link kitokios pasaulio (ne)tvarkos?

    Turbūt vienas pagrindinių praėjusių metų pabaigos ir šių metų pradžios metinių apžvalgų ir prognozių bruožas buvo teiginiai apie pokario pasaulio tvarkos pabaigą ir naujos eros pradžią. Didžiosios Britanijos referendumo rezultatas dėl ...

  • „Brexit“: laukia kietas nusileidimas?
    „Brexit“: laukia kietas nusileidimas?

    Bene laukiamiausias antradienio įvykis – Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May kalba, kurioje ji turėtų išdėstyti naujausius su šalies pasitraukimu iš ES susijusius planus bei taip įnešti aišk...

    1
  • Ko taip žviegia ta sostinė?
    Ko taip žviegia ta sostinė?

    Šiurpiausia praėjusios savaitės naujiena yra tai, ką ir šiaip visi puikiai žino. Praėjusiais metais išvykimą iš šalies deklaravo 51 tūkst. žmonių. Tai yra 6,4 tūkst. daugiau nei 2015-aisiais. ...

    14
  • Keistas susiskaldymas
    Keistas susiskaldymas

    Paminėjome Sausio 13-ąją – vieną tragiškiausių ir herojiškiausių naujosios mūsų istorijos datų, įrodžiusių tautos stiprybę ir laisvės siekį. ...

    11
  • Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų
    Europai gresia rūpesčiai daugeliu frontų

    Europa nėra monolitas. Jos samprata apima keletą persidengiančių darinių. ...

    3
  • Mentaliteto grimasos
    Mentaliteto grimasos

    Turbūt niekas neprieštaraus teiginiui, kad emigracija ir alkoholizmas žudo Lietuvą. Prasigėrusi tauta negali būti pilietiška, o tik tokia gali išsirinkti jai tarnaujančią valdžią,  išsireikalauti deramų sąlygų gyven...

    8
  • Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai
    Po mažėjusiu eksportu pasislėpė nauji rekordai

    Nors prekių eksportas praėjusiais metais nebuvo svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, mažėję eksporto skaičiai slepia ir nemažai teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, lapkritį pagerinti kelių prekių eksporto rekordai: lietuviškos kilmės bald...

Daugiau straipsnių