Potvynis Kaune ir rajone: gyventojai nespėjo išgelbėti net paso

Kauno rajone dėl potvynio paskelbta ekstremali padėtis. Neries pakrantės užsemtos, upė ledo lytis plukdo į Nemuną. Jame vandens lygis jau pakilo 1,5 metro.

Priplaukė su valtimis

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį dėl tirpstančio sniego ir stipraus lietaus smarkiai pakilo Neries vandens lygis ties Kaunu. Labiausiai nukentėjo Radikių, Salių ir Kleboniškio gyventojai - dalis jų naktį evakuota.

Papildyta 11.30 val.:  Pasak Kauno hidrologijos stoties viršininko Ričardo Bučinsko, priešpiet Neris ledo lytis pradėjo plukdyti į Nemuną. "Ant krantų daug ledo lyčių", - apžiūrėjęs įvykio vietą pasakojo specialistas.

Radikių gyventojas Antanas pasakojo apie 3.30 val. nakties išgirdęs baisų trenksmą.

"Nubėgęs į rūsį pamačiau, kad didelė vandens banga išdaužė rūsio langą ir akimikrksniu užsėmė visą rūsį. Per 5 min. vanduo užliejo pirmą aukštą. Visą šeimą skubiai perkėliau į antrą namo aukštą ir paskambinome gelbėtojams", - pasakojo vietos gyventojas, keturių vaikų tėvas. Netrukus atvykę gelbėtojai iki namo turėjo plaukti valtimis. Šeimos narius gelbėtojai iškėlė pro antro aukšto langus.

Kitas Radikių gyventojas Mindaugas pasakojo vos spėjęs išgelbėti paauglį sūnų, miegojusį rūsyje. Tėvas baimonosi, kad didžiule jėga į patalpą besiveržęs vanduo galėjo smarkiai prispausti sūnų prie sienos ir sužaloti.

Vanduo pradėjo kilti labai sparčiai.

„2.30 val. žmona buvo atsikėlusi, pažiūrėjo pro langą, kiemas buvo sausas. Po pusvalandžio jau braidėme iki kelių ir ieškojome dokumentų“, - pasakojo sodų bendrijoje „Radikiai“ gyvenantis Viktoras Kudrevcevas. Jį ugniagesiai gelbėtojai iš namų su valtimi išvežė apie 6 val.  

Vanduo sparčiai plūdo

"Viskas, ką užgyvenau per gyvenimą, liko vandeny. Trys automobiliai, namas, turtas jame, net paso nespėjau ištraukti", - bėrė daugelį metų Radikiuose gyvenantis vyras.

"Nežinau, ką dabar darysiu. Tikrai nežinau", - viena po kitos traukdamas cigaretes garsiai svarstė pusamžis vyras.

Vanduo į Radikių, Salių ir Kleboniškio gyvenvietes plūsti nustojo. Įvykio vietoje dirba specialiosios tarnybos. Apie 8.20 val. kai kurie gyventojai dar buvo savo namų antruosiuose aukštuose.

Ugniagesiai gelbėtojai pasakojo, jog  iš vandens gniaužtų pavyko ištraukti kelis šunis. Tuo tarpu kiemuose stovėję gyventojų automobiliai liko po vandeniu, jų net stogų iš vandens nematyti. 

Radikių gyventojai dievagojosi, kad iš vakaro potvynio ženklų nė nebuvo matyti. "Aš čia su keturračiu motociklu visą vakarą Neries pakrantėmis važinėjau. Nebuvo nė ženklo, kad upė rengiasi patvinti", - prisiminė vietos gyventojas.

"Dabar prie mūsų kaimo upė sustūmė gausybę ledo lyčių. Jeigu jų nesprogdins, tai sems toliau. Ir ne tik sems, bet lytys nuvers prie pat upės esančius namus", - automobilyje maudamasi kojines kalbėjo jauna moteris.

"Niekur aš neisiu iš savo namų, - pro antro aukšto langą rėkė vidutinio amžiaus vyras. - Maisto atsargų turiu, degtinės turiu!"

Nepamena nieko panašaus

Seniai čia gyvenantys žmonės pasakojo, kad tokio potvynio dar nėra buvę. Didžiausias potvynis prisimenamas 1977 m., bet ir tada jis nė iš tolo neprilygo dabartiniam. „Radikių“ sodininkų bendrijoje ketvirtį amžiaus gyvenantis Antanas Godvaiša sakė, kad iki šiol vanduo porą kartų buvo pasiekęs garažą, bet į namą nesikėsindavo.

„Taip dar nėra buvę. Nuo to laiko kai gyvenu su žmona, pirmą kartą pats vienas „čerką“ padariau“, - nervinosi vyras.

„Apie 2.30 val. į sieną pradėjo daužyti ledo lytys. Išėjau pažiūrėti, kas darosi. Vanduo pradėjo plūsti labai greitai. Greitai pakėlėme vaikus. Vieną mašiną spėjau išvaryti, o kita liko“, - pasakojo „Kranto“ sodininkų bendrijos pirmininkas Darius Saltonas.

Apie 9 valandą prie namo su valtimi grįžęs vyras kyštelėjo nosį į pusrūsyje įrengtas patalpas, kurios tuo metu jau buvo beveik visiškai apsemtos. Matėsi tik plūduriuojantis šaldytuvas, visa kita neseniai pirkta buitinė technika ir baldai slėpėsi po vandeniu. Vanduo vis dar kilo.

„Dar prieš valandą čia matėsi keli laipteliai. Dabar jie jau po vandeniu“, - rodė D.Saltonas.

Sparčiai pradėjęs kilti vanduo neleido išgelbėti ne tik baldų ir buitinės technikos. D.Saltono kaimynas Ernestas pro langą spėjo įsitempti šunį Taigą, bet Džiufui niekuo nebegalėjo padėti.

„Bėgau į lauką, bet vandens jau buvo tiek daug, kad nesugebėjau atidaryti durų. Plūduriuoja Džiufas kažkur čia“, - į plaukiančią Džiufo būdą parodė Ernestas.

Visi portalo kalbinti žmonės guodėsi, kad jų turtas nėra draustas.

„Kaip tik šeštadienį su žmona kalbėjome, kad po savaitgalio apsidrausime. Še tau, kad nori“, - šyptelėjo Ernestas.

"Maxima" neveikia

Neries pakrantėje, Salių kaime, veikianti "Maxima" dėl potvynio taip pat nedirba. Kaip portalui pasakojo prekybos tinklo atstovė Renata Saulytė, apie 8 val. ryto iki parduotuvės pastato vanduo dar nebuvo pritekėjęs.

"Buvo likę kokie 3 metrai iki pastato, 10 val. ryte vanduo jau priartėjo per 5 centimetrus nuo pastato sienos. Vanduo į vidų dar nesiskverbia", - pasakojo R.Saulytė.

Ji pridūrė, kad į vietą nuvežti du rezerviniai siurbliai, kuriais būtų galima išpumpuoti vandenį iš parduotuvės patalpų.

"Žiūrėsim, kaip kils vanduo. Jeigu padėtis prastės, tuomet galvosime, kaip pradėti vežti prekes iš parduotuvės", - pridūrė prekybos centro atstovė.

Apsistojo pas savus

Rajono civilinės saugos darbuotojai portalui pasakojo, kad kol kas nė viena nuo potvynio nukentėjusi šeima laikino prieglobsčio nepaprašė.

„Kas pas gimines apsistojo, kas dar kur. Tačiau savivaldybė pasirengusi padėti gyventojams. Lapių mokyklos vadovai pažadėjo vaikus, kurių namus apsėmė vanduo, pamaitinti ir suteikti nakvynę“, - pasakojo civilinės ir darbų saugos vyr. specialistė Regina Cibulskienė.

Papildyta: kol kas nesprogdina

Šįryt Ekstremalių situacijų valdymo centras sprendė, kokios priemonės geriausiai padėtų šioje situacijoje. Buvo siūloma ledlaužio pagalba prastumdyti ledus, taip pat sprogdinti ledų sangrūdas. Paskutinį kartą ledų sangrūdos buvo sprogdinamos 1996 metais.

„Prireikus bus imtasi sprogdinimo darbų. Šiuos darbus galėtų atlikti Kaune įsikūręs Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas. Aplinkos apsaugos departamentas leido sprogdinimo darbus atlikti tik tuo atveju, jeigu nebūtų kitų galimybių. Be to, prieš pagrindinius sprogdinimo darbus privalu būtų paleisti mažąjį sprogstamąjį užtaisą, kuris išbaidytų žuvis, taip kuo mažiau pakenkiant upės faunai“, - apie darbų eigą aiškino Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius.

Pasak jo, Šilainių ir Eigulių seniūnijose bus atidaryti pagalbos ruožai, į kuriuos bus atvežti evakuoti gyventojai. Be to, budės autobusai, jeigu reikės surinkti evakuotus gyventojus, sveikatos ir slaugos ligoninės taip pat pasiruošusios priimti kauniečius, kuriems prireiks pagalbos.

Policijos pareigūnai pasiruošę budėti ir pagelbėti kiek tik reikės, nes evakuotų gyventojų turtas liko neapsaugotas, o tuo irgi būtina pasirūpinti. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas budi nuo nakties, kuomet prasidėjo potvynis. Nuslūgus potvyniui gyventojams labiausiai reikės jų pagalbos, nes reikės išpumpuoti visą vandenį, kuris susikaupęs gyvenamųjų namų rūsiuose.

„Vakarų skirstomieji tinklai“ (VST) taip pat ėmėsi apsaugos priemonių. Tose seniūnijose, kur patvino vanduo, buvo išjungtos dvi transformatorinės.

Gali semti ir kitur

Kauno rajono savivaldybės specialistai perspėja, kad galimas potvynis ir prie Nemuno įsikūrusiose gyvenvietėse Kačerginės, Raudondvario, Kulautuvos, Batniavos ir Zapyškio seniūnijose.

Pasak hidrologo Ričardo Bučinsko, ties Babtais vandens lygis Nevėžyje nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio ryto pakilo 1,6 metro, per sekmadienio dieną - dar 60 centimetrų.

Papildyta 16.30 val.: "Šiuo metu Nevėžyje ties Babtais vandens lygis siekia 7,37 metro. Paprastai sausomis  vasaromis šioje vietoje per upę perbristi galima", - pasakojo R.Bučinskas.

Pasak jo, ties Raudondvariu Nevėžis yra platesnis, todėl  vandens lygis, pasiskirstęs pagal upės plotį, kol kas nekelia grėsmės gyventojų turtui.

"Visgi naujojo gyvenamojo kvartalo Raudondvaryje statytojai galėjo pasirūpinti bent betonine sienele, nes upė visai čia pat, o namai pastatyti gana žemoje vietoje", - perspėjo hidrologas.

Neryje ties Jonava vandens lygis pakilęs iki 3,4 metro. "Galimos sangrūdos susidarymo vieta - ties Batėgalos gyvenviete", - pasakojo specialistas.

Potvynių vietose budi ir Kauno rajono savivaldybės administracijos civilinės ir darbų saugos specialistai. Apie gresiantį potvynį Kauno rajone galima pranešti tel. (8 37) 30 55 39, mob. tel. (8 682) 43 929 arba (8 687) 71 636.

Esant būtinybei pastate atjungti elektrą galima skambinti mob. tel. (8 659) 95 143.

Gyventojai prašomi nelaukti, kol vanduo pradės semti namus, ir patiems vykti į saugesnę vietą. Patariama, prieš paliekant namus, užsukti vandens, dujų sklendes, išjungti elektrą, pasiimti dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinti duris, uždaryti langus, likusius vertingus daiktus sukelti į aukštesnius aukštus.