Politikai apgavo Kauno areną ketinančius valdyti verslininkus (papildyta)

Kauno politikai pritarė, kad už statomos arenos valdymą kasmet būtų mokama po 2,5 mln. litų, tačiau verslininkams skėlė antausį nesutikdami skirti mokesčių lengvatos. Verslininkai buvo įsitikinę, kad ją gaus.   

Verslininkai pateko į pinkles

Vienintelio Nemuno saloje statomos arenos valdymo konkurso dalyvio ir savivaldybės derybose taškas padėtas prieš kelias savaites. Jų pabaigoje verslininkai savivaldybei pasiūlė pasirinkti iš dviejų variantų: už arenos valdymą kasmet koncesininkui mokėti po tris milijonus litų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba mokėti puse milijono litų mažiau, bet neimti žemės mokesčio už sklypą ant kurio stovės arena. Savivaldybės derybinė grupė pasirinko antrąjį variantą, tačiau antradienį taryboje išdygo pasiūlymas, kad metinis žemės mokestis turi siekti 600 tūkst. litų. Tai reikštų, kad iš savivaldybės koncesininkui realiai mokama suma sumažėtų iki 1,9 mln. litų be PVM.

Konkurso dalyvio atstovė, „Ūkio banko investicinės grupės“ (ŪBIG) valdybos pirmininkė Angelė Dementavičiūtė neteko žado.

„Tai visiškai neatitinka suderėtų sąlygų. Visą laiką buvo kalbama, kad koncesijos mokestis tiesiogiai susijęs su žemės mokesčiu, bet staiga jie atsiejami“, - piktinosi moteris.  

„Derybinė grupė negalėjo įsipareigoti už žemę imti simbolinį vieno lito mokestį, nes tokį sprendimą gali priimti tik taryba. Mes tik pasižadėjome, kad tokį pasiūlymą jai pateiksime svarstyti“, - nustėrusiai A.Dementavičiūtei aiškino savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Mockus.

Susigėdo patys politikai

Kilusiu sąmyšiu netruko pasinaudoti tarybos opozicijos nariai nuo kurių kliuvo savivaldybės administracijai ir miesto valdžiai.

„Konkursas paskelbtas prieš 11 mėnesių. Derybos vyko nuo rugsėjo. Kam reikėjo tiek dirbti, jei per penkias minutes iš esmės keičiasi suderėtos sąlygos?“, - klausė liberalcentristas Arvydas Garbaravičius.

„Man keista, kad po tokių cirkų verslininkai dar ateina į savivaldybę. Buvo jau suderėta dėl sąlygų, o čia mes vienašališkai svarstome, kaip jas pakeisti iš esmės. Reiktų moters (A.Dementavičiūtės) atsiprašyti, nes man dėl tokių dalykų gėda“, - rėžė Darbo partijos narys Gintaras Jonas Furmanavičius.

„Man negėda. O jei jums gėda, jūs už save ir atsiprašinėkite“, - replikas laidė meras Andrius Kupčinskas.

Grasina sutarties nepasirašymu

Meras pareiškė, kad nuo rugsėjo vykusias derybas derybomis net neverta vadinti, nes savivaldybė galėjo pasirinkti tik iš vieno kandidato, kuris naudojosi šia padėtimi.

„Kad ir kaip įrodinėjome, jog galima sumažinti koncesijos mokestį, jie nesiderėjo. Norėjo trijų milijonų ir viskas“, - A.Kupčinskui antrino A.Mockus.

Tarybos posėdyje meras lyg turguje pareiškė, kad rekomenduojama metinį 600 tūkst. litų žemės mokestį galima sumažinti per pus.

„Manau, kad abiem pusėms tinkantis kompromisas būtų 300 tūkst. litų“, - sakė meras.

Taryba šiam pasiūlymui pritarė.

„Kodėl apgaudinėjame verslininkus? Neapgaudinėjame, jei visi laikytųsi žodžio būtų mažiau tokių nesusipratimų“, - kalbėjo meras.

A.Kupčinsko teigimu, konkurse dalyvavusio konsorciumo atstovai prie derybų stalo buvo sutikę, kad koncesijos mokestis būtų 2,2 mln. litų be PVM, tačiau vėliau savo žodžius pamiršo.

Po to, kai taryba pritarė, kad kasmetinis mokestis už 1,46 ha sklypą būtų 300 tūkst. litų, A.Dementavičiūtė pareiškė, kad politikai gali nė nesivarginti balsuoti už koncesijos mokesčio dydį, nes sutartis nebus pasirašyta. Tačiau vėliau ji šiek tiek atlyžo ir teigė, kad sprendimai bus priimti po pasitarimo su teisininkais. Anksčiau verslininkų atstovai yra sakę, kad daugiau nusileisti negali.

„Visada galima šiek tiek pasispausti, bet šiuo atveju labai sudėtinga skaičiuoti pelną. Niekas dabar negali pasakyti, kiek žmonių į renginius eis po metų ar penkerių. Tarsimės, ką toliau daryti“, - kalbėjo A.Dementavičiūtė.   


Gali tekti skelbti naują konkursą

Jei konsorciumas nesutiktų pasirašyti sutarties, savivaldybė būtų priversta skelbti naują arenos valdymo konkursą. Jo nugalėtojas paaiškėtų geriausiu atveju po pusmečio, o arenos valdytoją jau norima žinoti kitų metų pradžioje. Jis privalo į areną investuoti milijonus litų be kurių ji negalėtų pradėti veikti. Tačiau vakar A.Kupčinskas pareiškė, kad naujo konkurso paskelbimas nebūtų pasaulio pabaiga, nes yra daug besidominčių Lietuvos ir užsienio investuotojų. Tą patį meras kalbėjo ir prieš metus, tačiau vokų atplėšimo dieną paaiškėjo, kad konkurse panoro dalyvauti vienintelis dalyvis.

Areną valdytų 25 metus

Nuo ŪBIG veiklos neatsiejamų Kauno „Žalgirio“ rėmėjo ir asociacijos „Kauno futbolo ir beisbolo klubo“ konsorciumas buvo vienintelis Nemuno saloje statomų pramogų ir sporto rūmų valdymo konkurso dalyvis. Skaičiuojama, kad viena prieš pramogų ir sporto rūmų atidarymą koncesininkas į juos turės investuoti apie 16 mln. litų. O per 25 metus investicijos gali pasiekti ir 50 mln. litų. Konsorciumas pasižada Kauno arenoje surengti po 75 renginius kasmet. Žada sumontuoti naujausias konstrukcines technologijas, moderniausias apšvietimo ir įgarsinimo sistemas, slankiojančias scenas, vaizdo kubus ir kitus įrenginius.


Šiame straipsnyje: Kauno arena

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių