Vilniuje, Kaune imituojant komendanto valandą – ir inscenizuoti, ir tikri sulaikymai

Apie 50 komendantiniams vienetams priklausančių šaulių kartu su keliais policijos ekipažais nuo antradienio 22 val. iki trečiadienio 5 val. Vilniaus Viršuliškių ir Aukštųjų Panerių mikrorajonuose stabdė ir tikrino automobilius, vairuotojų dokumentus, kontroliavo teritoriją.

Tokį pat reidą šauliai su policija vykdė ir Kaune, Palemono teritorijoje.

Įkliuvo ir neblaivūs vairuotojai

Judrioje sostinės Justiniškių ir Šešuolių gatvių sankryžoje Viršuliškėse, prie įrengtų užkardų, tikrintos tiek pratybose dalyvavusios, tiek eilinių vilniečių transporto priemonės – apie vidurnaktį policija sulaikė BMW vairuotoją, kurio automobilyje pareigūnai aptiko, įtariama, augalinės kilmės narkotikų.

Kaip BNS nurodė Policijos departamentas, dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pratybų metu taip pat nustatyti penki neblaivūs vairuotojai.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Iš viso sostinės policijos pareigūnai su šauliais Vilniuje per komendanto valandos pratybas patikrino daugiau kaip 700 transporto priemonių.

Kaune patikrinus 343 automobilius ir 45 pavienius asmenis, pažeidimų nenustatyta.

Vėliau, jau pagal imituotą pratybų scenarijų, sustabdyti keli specialiai pažymėti automobiliai, kuriuose esą aptikta ginklų dalių. Sulaikyti keli asmenys, kaip numatyta pratybų plane, perduoti policijai.

„Treniruojama karo komendantūra – tai yra pats svarbiausias, ir turbūt pirmas toks realus jos aktyvavimo pasibandymas (...), esame orientuoti į priešiškas pajėgas, kurios turi savo žymėjimą, pažymėtos tam tikrais ženklais, policija vykdo savo rutiną – stabdo, tikrina vairuotojus“, – žurnalistams sakė Vilniaus komendantinių šaulių vadas Lukas Vaičiulis.

„Norėčiau to nepamatyti realybėje“

Pagal pratybų scenarijų, komendantiniai vienetai mokėsi atremti asmenų provokacijas, esą peraugusias į karinius veiksmus – dronų atakas. Čia inscenizuoti sprogimai, pasitelkti ugniagesiai, turėję gesinti po to kilusį gaisrą. Imituotas ir pirmos pagalbos teikimas sužeistiems kariams.

Visi šie veiksmai yra pratybų „Perkūno griausmas 2024“ dalis. Jose Lietuvos kariuomenė ir visos valstybės institucijos treniruojasi perėjimą iš taikos į karo metą, pereinant visus etapus ir nuosekliai atliekant būtinus veiksmus.

„Negaliu pasakyti, ar (karo atveju – BNS) būtų panašiai, bet norėčiau to nepamatyti realybėje“, – sakė L. Vaičiulis.

Jis pripažino, kad dalis visuomenės skeptiškai ar „atvirai prorusiškai“ reagavo į pratybas, socialiniuose tinkluose dalinosi menkinančiais komentarais, tačiau atvirų fizinių incidentų, pasak šaulių atstovo, išvengta.

Kartu su komendantiniams vienetams priskirtais Krašto apsaugos savanorių kariais šauliai taip pat saugojo septynis strateginius kritinės infrastruktūros objektus sostinėje: Vilniaus savivaldybės, Vilniaus vandenų, Šilumos tinklų, viešojo transporto, „Grindos“, greitosios pagalbos stoties pastatus, savo štabą.

Pratybos „Perkūno bastionas“ sutampa su išankstiniu balsavimu prezidento rinkimuose ir referendume, kuris didžiojoje dalyje miestų vyksta savivaldybių pastatuose – juos mokymų metu saugojo ginkluoti šauliai ar kariai savanoriai.

Kariuomenė pabrėžė, kad pratybos nėra susijusios su išankstiniais rinkimais, jų metu nėra taikomi jokie apribojimai einantiems balsuoti, kaip ir jokiai kitai gyventojų veiklai.

Gyventojai pasigedo informacijos

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį žurnalistams teigė, kad pratybos pavyko.

„Išmokta pamoka, kad tas sprendimas stumtelti komendantūrų rengimą jau taikos metu, (...) manau, yra tai, ko mums reikia“, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad pratybų rezultatai, susiję su strateginių objektų apsauga, padės identifikuoti, kiek žmonių turėtų sudaryti kuriamas komendantūras.

Savo ruožtu sostinės meras Valdas Benkunskas pripažino, jog vietos gyventojus apie vykstančias pratybas reikėjo geriau informuoti, mat pasitaikė atvejų, kai matydami karius žmonės ėmė skambinti policijai.

„Reikia stiprinti komunikaciją su gyventojais. Nors plačiąja prasme apie pratybas buvo informuota daugiau nei prieš pusę mėnesio, (...) bet kai turėjome jau konkrečias situacijas su komendanto valandos įvedimu tam tikrose teritorijose, pamatėte, kad komunikacija lokaliai galėjo būti stipresnė“, – teigė sostinės vadovas.

V. Benkunskas teigė, kad savivaldybė gyventojams norėjo perduoti informaciją apie pratybas išsiųsdama specialius pranešimus į telefonus, tačiau Nacionalinis krizių valdymo centras rekomendavo „nekelti panikos“.

„Matome, kad toks sprendimas buvo klaidingas. Panika buvo sukelta“, – sakė meras.

Pratybose iš viso dalyvavo daugiau nei 500 šaulių, kariuomenės ir kitų institucijų personalo.