Atsakingos sostinės tarnybos: miestas pasiruošęs žiemai

Atsakingos sostinės tarnybos tvirtina, kad Vilnius yra pasiruošęs žiemai. Visgi ir patiems gyventojams primenamos tam tikros jų pareigos.

Šiomis dienomis sušauktas Vilniaus miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame buvo aptarta, kaip miesto tarnybos yra pasirengusios šaltajam metų periodui.

Bendrovės, įmonės, savivaldybės atsakingi padaliniai akcentavo dažniausiai per šalčius sutrikdančias miesto gyvenimą avarines situacijas ir prevencines priemones, kaip jų išvengti. Buvo aptarti vamzdynų užšalimo, šilumos, elektros energijos tiekimo, gatvių valymo ir barstymo, gaisrų, pastatų priežiūros, ūminių ligų protrūkio klausimai.

Bendrovės „Vilniaus vandenys“ pabrėžė, kad vamzdynų užšalimo problemos iškyla tada, kai vamzdžiai dėl neaiškių priežasčių yra įkasti nesilaikant taisyklių – mažesniame nei 1,8 m gylyje, taip pat kai vamzdžiai užšąla patalpose su „kiaurais“ langais. Todėl atėjus žiemai specialistai prašo patalpų savininkų užtaisyti langus, susitvarkyti patalpas.

Bendrovės „Rytų skirstomųjų tinklų“ atstovai pabrėžė, kad stiprių pūgų, didelio kiekio sniego padariniams, dėl kurių galimi elektros energijos tiekimo sutrikimai, rengiamasi iš anksto – sudaryti elektros tinklų techninių apžiūrų, remonto planai, transporto priemonės, avarinės tarnybos jau pasirengusios žiemai.

Bendrovės atstovo teigimu, Vilniaus miesto energetinis tinklas 80 proc. – kabelinis, žieduotas, užtikrinantis galimybę atsijungus vienai tinklų daliai įjungti kitą, Ilgesnės trukmės trikdžiams, pasak bendrovės specialisto, turi būti pasirengę miesto pakraščių, nuošalesnių vietovių gyventojai.

Ypač didelis dėmesys skiriamas Savivaldybės įmonės „Grinda“ pasirengimui žiemai – nuo šios įmonės, pasak komisijos, darbo priklauso daugelio kitų tarnybų sėkmingas avarinės padėties sprendimas. Žiemą „Grinda“ aptarnauja 500 gatvių (tai yra apie 6 mln. kv. m). „Grindos“ atstovo nuomone, šiandien įmonė su joje esančia technika ir sukauptomis gatvių barstymo medžiagomis pajėgi tai padaryti. Šią žiemą gatves barstys 31 šlapių druskų barstytuvas, 16 smėlio-druskos mišinio barstytuvų, mažieji barstytuvai, traktoriai, greideriai. 3-ose įmonės bazėse jau sukaupta 7500 t druskos, 15500 kub. m smėlio-druskos mišinio. „Grindos“ specialistai nuolat tikrina orų prognozes, su viešojo transporto įmonėmis derina važiavimo maršrutus.

Esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, įmonės darbuotojai pasirengę dirbti pamainomis, naktimis.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai priminė, kad šaltomis žiemomis mieste vyksta daug gaisrų, kurių pagrindinės priežastys – netvarkinga elektros įranga, nesutvarkyti kaminai, benamių šildymasis neprižiūrimuose pastatuose. Gaisrininkai atkreipia gyventojų dėmesį, kad didžioji dalis gaisrų dėl netvarkingų kaminų kyla sodininkų nameliuose, prie kurių gaisro atveju sunku privažiuoti.

Vienas iš aktualiausių klausimų, aptariamų posėdyje – pastatų priežiūra susidarius varvekliams ir ant stogų susikaupus dideliam sniego kiekiui. Ypatingas dėmesys bus skiriamas pastatų, kuriuose didžiausi žmonių susibūrimo srautai, priežiūrai: tai mokykloms, darželiams, prekybos, pramogų, sporto centrams. Pasak Savivaldybės komunalinio ūkio specialistų, šių statinių priežiūra žiemos metu bus sugriežtinta, savininkams tiek individualiai, tiek žiniasklaidoje bus vėl primenama apie galimus padarinius ir gresiančias baudas nesilaikant statinių naudojimo priežiūros taisyklių.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas patikino, kad žiemos periodu bus griežčiau kontroliuojama padėtis – nuolat iš sveikatos priežiūros įstaigų apie ligas gaunama naujausia informacija bus analizuojama, įvertinama ir tikrinama. Gautos išvados perduodamos ugdymo įstaigoms, apie ūmių ligų protrūkius operatyviai informuojami gyventojai.

Komisija akcentavo, kad, ištikus bet kokio pobūdžio ekstremaliai situacijai mieste, nekiltų panika ir gyventojai žinotų kas, kur atsitiko ir kada visa tai bus sutvarkyta, labai reikalinga operatyvi informacija ir komunikacija.

Šaltuoju metų laiku Lietuvoje pūga vidutiniškai siautėja 18 kartų (apie 7 val. trukmės), 15–25 kartus būna plikšala (12 val. trukmės), 8–20 kartų – lijundra (su 5–15 mm ledo sluoksniu, 4 val. trukmės), 60–80 kartų per metus temperatūra pereina iš teigiamos į minusinę, 3–4 mėn. per metus temperatūra – minusinė.


Šiame straipsnyje: grindatarnybosžiema

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių