S. Balandis: atskleisime nežinomų faktų apie mitinę Sovietų Sąjungos asmenybę

Netrukus per LRT TELEVIZIJĄ pasirodys daugiaserijinis filmas „Laisvės kaina. Partizanai“, pasakojantis apie vienus sudėtingiausių Lietuvos istorijos puslapių – holokaustą, lietuvių tautos genocidą, partizaninį pasipriešinimą.

Seriale, kurį režisuoja Saulius Balandis, taip pat bus atskleisti nedaug kam žinomi sovietmečio asmenybių likimo vingiai, pavyzdžiui, kad motina išsižadėjo ilgalaikio Lietuvos komunistų partijos vadovo Antano Sniečkaus.

„Skaičiau [apie tai] literatūroje ir tokia scena [seriale] yra. [...] Tokioje scenoje ir aktoriams yra ką vaidinti, ir siužetas dėl to įdomus“, – filmavimo aikštelėje Rumšiškėse, kur jau beveik baigiami naujojo serialo kūrybiniai darbai, sako režisierius S. Balandis.

Vaidina aktoriai, kurių kituose serialuose nepamatysime

Lietingą ir rudenišką pirmadienį Lietuvos liaudies buities muziejuje aidėjo šūviai, miškuose girdėjosi šūksniai, aplink vaikščiojo stribų ir partizanų kostiumais apsirengę vyriškiai. Čia režisierius S. Balandis kartu su aktorių komanda filmavo vieną iš serialo „Laisvės kaina. Partizanai“ scenų.

„Filmuojame, kaip partizanai puola stribų būstinę. Partizanus vaidina aktoriai Jonas Verseckas, Giedrius Kiela, Justas Vanagas ir Aurimas Meliešius. Tiesa, A. Meliešiaus personažas – dviveidis, jis ne visai už Lietuvą ir partizanus. Scenarijaus linijose visa tai išaiškėja“, – pasakoja serialo filmavimo planuotoja Auksė Veitaitė.

Seriale vaizduojama partizanų istorija, lietuvių tautos genocidas, trėmimai į Sibirą. Kaip teigia A. Veitaitė, per istorinius faktus ar įsigilindamas į veikėjų gyvenimo linijas žiūrovas galės atpažinti savo giminės, o gal ir šeimos patirtį.Režisierius S. Balandis sako besidžiaugiantis matydamas aktorių norą maksimaliai atskleisti jų kuriamų veikėjų charakterius. Jis atskleidžia, kad neišgirdo nė vieno „ne“, kai kvietė aktorius filmuotis ir pasakojo apie serialo idėją.

„Kadangi pats esu aktorius, labai pasitikiu žmonėmis, kuriuos kviečiuosi, o jie savo ruožtu be jokių ypatingų patarimų vaidina maksimaliai. Paprasčiausiai yra tarpusavio ryšys. [...] Man labai smagu, kad šiame seriale, ko tikrai nepamatysite kituose lietuviškuose serialuose, vaidina Juozas Budraitis, Eglė Gabrėnaitė, Liubomiras Laucevičius. Jie sako: „Sauliau, tik dėl tavęs“. Tai smagu, mes esame labai seniai pažįstami, šie aktoriai yra mano draugai“, – pasakoja S. Balandis.

Sunku rasti autentišką aplinką

Anot serialo režisieriaus, vis sunkiau ir sunkiau sukurti aplinką, kuri atspindėtų ir žmonėms primintų istorinius Lietuvos laikmečius.

„Ačiū Dievui, yra Rumšiškės, kur aplinka kažkiek autentiška. Tačiau apskritai kalbant – viskas pakeista. Imkime miestą: visur sudėti plastikiniai langai, šarvuotos durys, gatvėse ir kiemuose pilna automobilių. Niekur negali pasisukti. Turi išgaudyti kažkokį vieną momentą, vieną lokacijos fragmentą ir vis tiek kas nors bado akis: išlenda davikliai, vamzdžiai. Gal yra žiūrovų, kurie gaudo tokius dalykus, tačiau jų išvengti labai sunku“, – apie kūrybinį procesą kalba S. Balandis.

Režisieriaus teigimu, kūrybinė komanda stengiasi, kad žiūrovas prisimintų tiek sudėtingus, svarbius ir kraupius istorinius momentus, tiek susidomėtų seriale atskleidžiamais ryškiais asmenybių portretais ir charakteriais. Šiame serialo sezone atsiranda ryškus personažas – Antanas Sniečkus (aktorius Julius Žalakevičius).

„Tai mitinė ir Sovietų Sąjungoje analogo neturinti asmenybė, kuri valdžioje išbuvo 33 metus. Atsimenu, kaip jis mirė, buvo pašarvotas Sporto rūmuose, norėdamos atsisveikinti rikiavosi didžiulės [eilės] žmonių. Pats užaugau toje epochoje.

Apie A. Sniečkų yra ir daug kam nežinomų faktų. Pavyzdžiui, kad jo išsižadėjo motina. Skaičiau [apie tai] literatūroje ir tokia scena yra. [Atrandame] istorijoje tai, kas iš tiesų buvo ir apie ką galima papasakoti. Tokioje scenoje ir aktoriams yra ką vaidinti, ir siužetas dėl to yra įdomus“, – teigia S. Balandis.

Paprastai grimuotojai žmones gražina, o čia – atvirkščiai

Kostiumų dailininkės Greta Vitkauskaitė ir Greta Butrimavičiūtė sako, kad darbas seriale „Laisvės kaina. Partizanai“ įdomus tuo, kad tenka ieškoti ir atrasti drabužius, kostiumus, kurie šiandien jau yra istorija.

„Kuriame ir galvojame, perdirbame net ir šiuolaikinius daiktus. Kūrybinis aspektas šiame seriale labai svarbus. Turi domėtis istorija, turi analizuoti ir tada pritaikyti filmavimui. Kartais idėja ateina labai greitai ir viskas įvyksta sklandžiai, o kartais ieškome iki paskutinės minutės. Tai sudėtingas procesas, bet kai jis malonus, neatrodo, kad tai labai sunku“, – sako G. Vitkauskaitė.

Kostiumų dailininkė atkreipia žiūrovų dėmesį į pirmąją Salomėjos Nėries (vaidina Justė Arlauskaitė-Jazzu) suknelę, kuri buvo siūta pagal autentišką drabužį. G. Vitkauskaitė tikisi, kad visi seriale parodyti kostiumai žiūrovui bus įdomūs, primins istorinį laikotarpį ir atspindės jo dvasią.

Kuriant veikėjų charakterius, itin reikšmingas grimuotojų Gretos Juodeikytės ir Lauros Žabaitės darbas. Anot L. Žabaitės, šiandien įprasta žmones gražinti, o šiame seriale – priešingai.

„Jei kalbame apie Sibirą, ten žmonės – nuvargę, todėl ir aktorių darome kuo labiau pavargusį, juodais paakiais, žaizdotą“, – apie kūrybinį procesą pasakoja L. Žabaitė.

Daugiaserijinis filmas „Laisvės kaina. Partizanai“ per LRT TELEVIZIJĄ – jau netrukus.

Daugiau akimirkų iš filmavimo aikštelės – galerijoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ei kalbinykai

Ei kalbinykai portretas
Jei "sovietų", tai kodėl ne "sojūzas", o jei "sąjunga", tai kodėl ne "tarybų"?

To Lanzbergas

To Lanzbergas portretas
Intelektualams filmų apie "išvaduotojus" gali pasižiūrėti per tuos kanalus, kur šneka kacapiškai. Matau, kad tamsta visa širdimi už juos, pasirengęs krūtine uždengti ambrazūras... Suš... Pavlikas Morozovas...

Lanzbergas

Lanzbergas portretas
Filmas debilams
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių