Savai įmonei – milijonai

Per metus – 240 tūkst. litų

Priminus apie gyventojų skundus, kad nepatogūs autobusų grafikai yra nekoreguojami dešimtmečius, R.Mockus žadėjo, kad grafikus būtų įmanoma reguliuoti atsiradus elektroninio bilieto sistemai.

"Bus realus skaičius, kas ir kada, kokiame maršrute priglaudė savo kortelę prie skaitytuvo. Ir tai jau nebus prielaidos, o realūs skaičiai. Bus galima protingai perdėlioti grafikus", – tikino Transporto skyriaus vedėjas.

Už keleivių bilietų lengvatas Klaipėdos autobusų parkui savivaldybė kas mėnesį sumoka po 20 tūkst. litų. Per metus susidaro 240 tūkst. litų.

"Metų pabaigoje dar apie 20 tūkst. litų pridedama dėl įmonės patirtų nuostolių. Šiuo metu tai yra brangiausias maršrutas iš tų, kuriuos mes kuruojame", – patvirtino R.Mockus.

Sužlugdytų vieši konkursai?

Klaipėdos autobusų parko vadovė Jelizaveta Daugininkienė aiškino, kad ilgalaikės sutartys nėra joks blogis, o kaip tik esą užtikrina paslaugos teikimo kokybę.

"Kaip vežėjas investuos ir pirks naujus automobilius, jei jis neturės garantijų, kad bus darbo? O kas sakė, kad reikia skelbti viešuosius konkursus? Teisės aktai leidžia pasirašyti sutartis. Yra pavyzdžių mieste, kas nutinka, kai vežėjai sėkmingai susitaria per viešuosius konkursus, ir kaina gyventojams nekrinta. Norite sugriauti sistemą? Kiekvienais metais skelbkite konkursus vežėjams", – rėžė J.Daugininkienė.

Išgirdusi, kad dituviškiai raštu išdėstė savivaldybei norą būti prijungtiems prie miesto transporto sistemos, įmonės vadovė buvo itin nustebusi.

"O kodėl jie taip nori ir iš kur visa tai? Gal mes paslaugą netinkamai teikėme? Man yra naujiena, kad žmonės nepatenkinti grafiku", – piktinosi parko direktorė.

Patikinus, kad metų metus niekas neišklauso jų pageidavimų, J.Daugininkienė puolė aiškinti, kad tvarkaraščių sudarymas yra savivaldybės atsakomybė, o ne Klaipėdos autobusų parko.

"Be mūsų, į Dituvą veža įmonė "Sodų autobusai". Kai dirba dvi įmonės, neįmanoma subalansuoti grafikų. Juk šis maršrutas yra nuostolingas žiemą. Mes papildomų pinigų iš savivaldybės neprašome tik todėl, kad žiemą patiriamas nuostolis yra kompensuojamas iš lėšų, uždirbtų vasarą. Juk rytinis autobusas į Dituvą važiuoja tuščias, kaip nebus nuostolių", – tikino J.Daugininkienė.

Paklausus, kodėl niekas nesiima nelegalių vežėjų kontrolės, o mieliau prašoma pinigų dotacijoms, J.Daugininkienė atsakė, kad tai – ne įmonės reikalas.

"Tegul juos gaudo Mokesčių inspekcija ar savivaldybė. Juk nelegalai be autobuso nevažiuos, jie pririšti prie autobuso. Mes ne kartą minėjome, kad jie atima dalį keleivių iš mūsų", – piktinosi J.Daugininkienė.

Nori dar 100 tūkst. litų dotacijos

Tačiau mėginant išsiaiškinti, kas gi realiai turėtų prisiimti atsakomybę už dotuojamus ir tuščiai važinėjančius autobusus, susidarė įspūdis, kad savivaldybei priklausanti įmonė kratosi bet kokios atsakomybės, o tik inkščia dėl mažų dotacijų.

"Kas sakė, kad keleivių vežimas yra verslas? Visame pasaulyje tai dotuojama sritis. Kur aš tik buvau, visur moka tas, kas užsako paslaugą. O tai dažniausiai yra savivaldybė. Priekaištaujama, kad vakare nevažiuoja autobusai? Padarykime Talino sistemą, kur visas viešasis transportas yra nemokamas. Tik iš kur reikės gauti papildomų 30 mln. litų?" – savo supratimą dėstė J.Daugininkienė.

Paaiškinusi, kad valstybė turi prievolę užtikrinti susisiekimo galimybę, J.Daugininkienė prasitarė, jog įmonei reikėtų papildomos 100 tūkst. litų dotacijos, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl įmonė negali pakoreguoti maršrutų, kad autobusus, o ne nelegalus noriai rinktųsi keleiviai.