Žymių tarpukario fotografų darbuose – istorijos mozaika

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje atidarytoje parodoje pristatomos tarpukario Lietuvos kūrėjų – Maušos Levio (1886–1941) ir Simono Bajero (1893–1942) fotografijos, kviečiančios į įspūdingą kelionę laiku.

Išsiskyrė iš kitų

1918 m. Laisvės al. 57 fotografijos studiją atidaręs S.Bajeras išsiskyrė iš kitų tuomečių Kauno fotografijos kūrėjų. Iškart po Pirmojo pasaulinio karo mieste dirbo vos keli fotografai, o ilgiau išsilaikyti šioje srityje buvo sudėtinga. S.Bajeras buvo ne tik fotografas, bet ir fotokorespondentas, vienas to meto Lietuvos fotografų bendros veiklos iniciatorių ir organizatorių.

Meistriškai kurdamas įvairaus žanro fotografijas jis greitai užsitarnavo kauniečių simpatijas ir tapo vienu populiariausių fotografų laikinojoje sostinėje. Tais pačiais metais S.Bajeras atidarė dar vieną studiją – kartu su M.Leviu Ukmergėje įkūrė fotoateljė "Baer ir Levi".

1923 m. M.Levis tapo vieninteliu studijos savininku, pakeitęs jos pavadinimą į "M.Levi" ateljė. Studija specializavosi portretų, vinječių, grupinės fotografijos srityje ir buvo viena iš svarbiausių bei populiariausių Ukmergės fotostudijų.

M.Levis ir S.Bajeras sukūrė ištisą aukštuomenės, valstiečių, kariškių, dvasininkų, studentų, kultūros žmonių ir paprastų piliečių fotografijų galeriją. Šie atvaizdai šiandien leidžia pažvelgti į kasdienį gyvenimą tarpukario Lietuvoje.

Kadrų paslaptys

Parodos organizatorė, M.Levio vaikaitė ir S.Bajero sūnėno dukra, Faina Borovsky džiaugėsi, kad, žvelgdami į jų fotografijas, žmonės atpažįsta miestų gatves, užfiksuotus žymius to meto visuomenės veikėjus ir kitus miestiečius.

"Šios nuotraukos gali mums papasakoti labai daug, tačiau ne visi mokame jas iššifruoti. Parodos atidarymo metu lankytojai diskutavo, ginčijosi ir spėliojo, kokie pastatai ir Kauno vietos vaizduojamos S.Bajero fotografijose – buvo be galo įdomu klausytis šių debatų. Eksponuojamos daugiausia grupinės fotografijos, kadangi tikiuosi, kad kai kurie jose užfiksuoti žmonės bus atpažinti", – vylėsi ji.

Anot F.Borovsky, netikėtumų įvyko ir vos atvežus nuotraukas į muziejų. Geriau įsižiūrėjusios į vieną teatro trupės fotografiją, muziejaus darbuotojos pamatė, kad joje užfiksuotas ir rašytojas Antanas Škėma.

"Toks atradimas buvo be galo netikėtas, – pasakojo F.Borovsky. – Šią fotografiją įsigijau Šiauliuose iš kolekcininkų. Kitoje jos pusėje yra antspaudas, tad tikrai žinome, kad fotografuota mano dėdės. Tačiau būtų įdomu sužinoti ir metus bei kokį spektaklį vaidino aktoriai."

Galbūt atsiras ir daugiau kauniečių, kurie prisimena fotografą, o gal netgi turi jo fotoateljė kurtų fotografijų.

Kitoje S.Bajero fotografijoje, vaizduojančioje Kaune vykusio pokylio svečius, atpažinti ir Juozas Tumas-Vaižgantas su Karo muziejaus įkūrėju generolu Vladu Nagevičiumi. "Mano dėdę dažnai kviesdavo fotografuoti aukštuomenės pokylius, tad įdomių atradimų dar gali pasitaikyti ne vienas", – mano F.Borovsky.

Parodoje eksponuojama ir daugiau įdomių fotografijų, kurių kodus F.Borovsky padėjo iššifruoti istorija besidomintys ir tarpukarį menantys žmonės. "Vieną S.Bajero kurtą pobūvio fotografiją, kuri man neatrodė kuo nors ypatinga, parodžiau Niujorke gyvenančiam kauniečiui advokatui Josefui Grilichesui. Jis išgyveno Kauno geto, Štuthofo ir Dachau koncentracijos stovyklų košmarą, o po karo įsikūrė JAV. Pamatęs mano turimą fotografiją jis didžiai nustebo, – pasakojo F.Borovsky. – Pasirodo, nuotraukoje užfiksuoti rabinas Izraelis Rozensonas kartu su daktaru Jokūbu Vygodskiu. J.Vygodskis buvo Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas, tačiau tarp Vilniaus ir Kauno tais laikais nebuvo diplomatinių santykių. Todėl jam vykti iš Vilniaus į Kauną greičiausiai teko per Latviją arba Vokietiją. Iš to galime spręsti, kad pobūvis turėjo būti labai svarbus", – atskleidė ji.

Žinia Niujorkui

S.Bajeras buvo žinomas ne tik kaip fotografas, bet ir kaip fotokorespondentas. Jo fotografijų F.Borovsky aptiko ne tik to meto Kauno laikraščiuose, bet ir Niujorke leidžiamame "The Forward".

"Archyvuose radau "The Forward" spausdintą Pažangos rūmų fotografiją su prierašu: "Pavasaris Laisvės alėjoje. Kauno Brodvėjus". Spėju, kad taip pasauliui buvo pranešta apie naujai pastatytą tuometį Kauno dangoraižį, – svarstė F.Borovsky. – Labai įdomu, kad nuotrauka buvo siųsta iš Kauno į Niujorką. Juk tais laikais nebuvo interneto – fotografiją nusiųsti taip toli prireikė nemažai pastangų ir laiko."

Kitas žymę palikęs tarpukario fotografas, M.Levis, fotografuodavo Ukmergės gyventojus ir miesto apylinkes. F.Borovsky iš tėvo ir keleto kitų ukmergiškių girdėjo pasakojimų, kad M.Levis netgi trumpai stažavosi Niujorke. Pirmojo pasaulinio karo metais jis su daugeliu kitų žydų caro buvo ištremtas į Kazanę. 1918 m. grįžęs į nepriklausomą Lietuvą savo fotografijos žinias fotografas pritaikė tėvynėje. Žinoma, kad vienu metu jo ateljė dirbo net penki asistentai – tai liudija apie didelį užsakymų skaičių.

"Senelis fotografuodavo įvairius žmones: kareivius, kultūros veikėjus, gimnazistus, miestiečius. Matyt, nuotraukos nekainavo brangiai, nes apsilankyti fotoateljė sau galėdavo leisti beveik kiekvienas, – atskleidžia F.Borovsky. – Radome nemažai kareivių fotografijų – Ukmergėje buvo jų pulkas, o kelias į kareivines vedė pro fotostudiją. Todėl, eidami pro šalį, kariai visada užsukdavo įsiamžinti."

Anot pašnekovės, kareivių nuotraukos taip pat gali nemažai papasakoti apie jose užfiksuotus žmones, net jeigu nėra žinoma, kas jie tokie. "Štai šioje nuotraukoje užfiksuoti naujai priimti kariai. Kodėl? Nes jie visi neturi nė vieno medalio ar ženklelio – atskleidžia F.Borovsky. – Jų apranga, daiktai ir kiti rekvizitai karo istorija besidomintiesiems gali paliudyti itin daug. Galbūt pagal šiuos kriterijus netgi galima nustatyti, kuriais tiksliai metais daryta fotografija."

Gyva atmintis

Tarpukario gyvenimą fiksavusių fotografijos meistrų likimas buvo dramatiškas. Du pasaulinius karus regėję fotografai su savo šeimomis žuvo holokausto liepsnose. Siekdama įprasminti artimųjų palikimą F.Borovsky nusprendė surasti išlikusias S.Bajero ir M.Levio nuotraukas.

"Vartydama šeimos albumus pastebėjau, kad neturiu nė vienos nuotraukos, paženklintos S.Bajero antspaudu. Pradėjusi jų ieškoti nemažai informacijos radau Žydų tyrimų instituto YIVO archyve. Taip pat nustebau sužinojusi, kad beveik visi Lietuvos muziejai turi S.Bajero ir M.Levio fotografijų – jie jomis su manimi noriai pasidalino", – pasakojo ji.

Keletą nuotraukų F.Borovsky pirko iš kolekcininkų, vieną jos vyras rado Vilniaus sendaikčių turgelyje. Didelę pagalbą taip pat teikė Valdovų rūmų rinkinio saugotojas Mindaugas Kaminskas, atvėręs savo turimus archyvus ir negailėjęs patarimų, ir Ukmergės kraštotyros muziejus, nuo 2014 m. aktyviai padėjęs rinkti fotografijas. Dėl šios priežasties pirmoji S.Bajero ir M.Levio paroda gegužę buvo surengta būtent šiame muziejuje.

F.Borovsky tikisi, kad atsiras lankytojų, kurie atpažins daugiau fotografijose užfiksuotų žmonių ir padės dėlioti Kauno istorijos mozaiką. "Šiuose nuotraukose tiek jaunų veidų – įdomu, kokie buvo šių žmonių likimai? Galbūt jie ir šiandien tebegyvena Ukmergėje ar Kaune", – spėliojo ji.

Šiai minčiai pritarė ir Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus vedėja Inga Puidokienė. "Miesto istoriją reikia saugoti – kiekvienais metais mažėja eksponatų ir žmonių, kurie galėtų pasidalyti savo prisiminimais ar įvardyti fotografijose užfiksuotus objektus ir asmenis. Nuostabu, kad parodos atidaryme apsilankė žmonės, kurie dar prisimena S.Bajero ateljė, tad galėjo šitą apie jį papasakoti. Galbūt atsiras ir daugiau kauniečių, kurie prisimena fotografą, o gal netgi turi jo fotoateljė kurtų fotografijų", – svarstė ji.


Kas? Paroda "Tarpukario Lietuvos fotografų – M.Levi ir S.Baer – palikimas".

Kur? Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje.

Kada? Veikia iki sausio 2 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Marija

Marija  portretas
Labai gaila Faina , kad negalesiu pamatyti Jusu parodos . Fotune ografijos yra vienintelis Musu Kulturos isaugojimas ir perdavimas is kartos i karta . Mano seneliai turejo labai daug (lietuvos kulturos zmoniu ir kitu svarbiu zmoniu pries kara ir pokario fotografiju . kazkas tuos albumus pasisavino , jie yra labai vertingi man. Labai buciau dekinga . jai atsirastu saziningi zmones ir padetu man juos atgauti . 1930 m- 1940 metu ir daugiau fotografiju , kurios buvo issaugotos Kaune . Parasykite man prasau . Labai dekinga Amen51977@gmail.com

Anonimas

Anonimas portretas
Stebiu sita vyra su kepure.Gal ir nieko vyras buvo.Toks nepiktybinis.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių