Trys dešimtmečiai su „Varpeliu“: choras klesti, nors neturi kur repetuoti

Trys dešimtmečiai kūrybinės veiklos, vadovaujant Kauno berniukų ir jaunuolių chorui "Varpelis", – tokią laiko atkarpą šis ruduo paženklino jo meno vadovui Ksaverui Plančiūnui.

Didelis mažas jubiliejus

Laikas matuojamas įvairiais tarpsniais – valandomis, metais... Jų tėkmė būtų neapčiuopiama, jei neįvertintume laiko atkarpas užpildančio turinio – įvykių, nuveiktų darbų, mus supančios aplinkos ir mūsų pačių kaitos. Kiekviena reikšminga sukaktis – lyg kalvelė gyvenimo kelyje, verčianti stabtelėti ir apsidairyti. Šį rudenį ypač prasmingai suskambo "Varpelio" choristų dainoje pagal Justino Marcinkevičiaus žodžius "Ant kiekvieno kalnelio padėjau po saulę..."

Kokius kalnelius aplankė ir saulėmis papuošė nuo sukakties kalvos besidairantis choro vadovas, galima buvo pajusti pirmąjį spalio šeštadienį VDU Didžiojoje auloje startavusiame Tarptautinio berniukų ir vyrų chorų festivalio "Varpelis ir draugai" koncerte. Gėlės ir sveikinimai, išsakyti šiaip jau emocijoms nepasiduodančių vyrų – nuo jaunėlių iki choro veteranų – žadino jaudulį ir mintis, kilusias po K.Plančiūno komentaro: "Sveikinimai turėtų būti ne K.Plančiūnui, o reiškiniui "Varpelis".

Šis reiškinys iš tikrųjų reikšmingas. Dainuojantys berniukai – didelė daugiaplanė vertybė, kurios viena iš briaunų atsiskleidžia tradiciniame berniukų chorų festivalyje-akcijoje "Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją". Ir ne vien dėl prevencijos ir užimtumo, bet ir dvasingumo, kūrybiškumo puoselėjimo.

Klodai šiam tikslui neišsemiami, nes berniukų chorinis dainavimas turi gilias šaknis ir tradicijas, besitęsiančias šimtmečiais (pernai garsusis Leipcigo "Thomanerchor" šventė 800 metų jubiliejų), pas mus – dar tik dešimtmečiais.

Ugdo ne vien balsą

Trys dešimtmečiai – visa karta, o chorinio dainavimo mokykloje – net ne viena, nuo 5–6 metų auganti, bręstanti, stebima ir puoselėjama, vis tokia pati ir kaskart kitokia.

Nors, kaip teigia K.Plančiūnas, dabartinei jaunuolių kartai klijuojama mažesnės atsakomybės etiketė choro gyvenime mažai juntama. Galbūt ypatingasis muzikos poveikis, senųjų laikų šedevrai taurina ir ugdo berniukus, kurie, nenutoldami nuo savo laiko muzikinių ritmų ar roko pomėgių, mielai dainuoja ir Bachą, ir Mozartą.

Suprantama, dabartiniai "varpeliukai" kitokie nei prieš trisdešimt metų, jų savybės labiausiai atsiskleidžia kūrybinėse stovyklose. Nemažai minčių apie dainavimą chore išsako patys dainininkai savo esė, kuriais remiantis būtų galima parašyti atskirą knygą.

Jų teigimu, dainavimas chore "...lavina balsą ir klausą, ugdo pareigos ir atsakomybės jausmą, moko organizuoti savo laiką, koncentruoti dėmesį ir išreikšti save, praplečia mąstymą, intelektą, suteikia gilesnį pasaulio suvokimą, džiaugsmo ir bendrumo jausmą, ugdo patriotiškumą ir pasididžiavimą savo tėvyne..." Tai – mintys iš pačių choristų rašinių.

Gyvavimo etapai

Prisimindamas savo pasirinkimą, K.Plančiūnas džiaugiasi nesuklydęs: "Chorvedžio kelio pradžioje turėjau nemažai galimybių rinktis, bet pasirinkau berniukų chorą, nes tąsyk galvojau, kad suaugusiųjų jau nelabai pakeisi, o dirbant su vaikais matyti kaitos perspektyva, galimybė nuveikti kažką apčiuopiamo ir reikšmingo."

Sprendžiant iš paties vadovo vertinimų, atrodo, kad jam tai pavyksta – labiausiai džiugina tie įvykiai ir kūrybinės veiklos pasiekimai, kurie lyg atskiros viršūnės žymi tam tikrus etapus: chorinio dainavimo mokyklos įkūrimą, persikėlimą į naujas patalpas D.Poškos g., profesionalumo augimą, leidusį rinktis Johanno Sebastiano Bacho ir kitus sudėtingesnius kūrinius.

"Tikėjomės dar vieno etapo šuolio – gavę lėšų stogo remontui, paaukštintoje pastogėje įsirengti salę, nes neturime kur repetuoti, bet... šis etapas dar neįveikiamas", – apgailestauja K.Plančiūnas.

Džiugina ir tai, kad choras vertinamas mieste, kviečiamas dalyvauti įvairiuose renginiuose, projektuose – vadinasi, kolektyvas reikalingas miestui.

Grįžta su vaikais

Kad chore dainuoti gera, rodo ir tai, kad mažųjų choristų gretas papildo buvusių choristų vaikai. Iš jų gal tik vienas kitas taps profesionaliu dainininku ir muzikantu, tačiau meilė muzikai ir dainai, praturtinusi asmenybę dvasinių vertybių, išliks visą gyvenimą. Užtenka pasidairyti po miesto (ir ne tik) suaugusiųjų chorus – kiek juose buvusių "Varpelio" dainininkų.

Taigi, berniukų ir jaunuolių choras "Varpelis" – reiškinys, kurį puoselėja visų choristų gerbiamas ir mylimas choro meno vadovas K.Plančiūnas, ir kurį festivalyje "Varpelis ir draugai" sveikino ir dar sveikins Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras "Dagilėlis" bei draugai iš Vokietijos – vyrų choras "Singakademie Frankfurt" (Frankfurtas prie Oderio), Valufo vyrų choras. Prie sveikintojų prisijungs ir Berlyno operos vaikų choras bei Potsdamo pučiamųjų orkestras, su kuriais "Varpelio" choristai Berlyne gruodį atliks Antonio Vivaldi "Gloria".

Vienas etapas baigiasi, kitas prasideda... Jų sandūroje – naujas kūrybinis darbas sausio pradžioje įvyksiančioje Atsuhiko Gondai ir Rimvydo Stankevičiaus operos "Sakurų prisiminimai", skirtos Chiune'i Sugiharai, premjeroje. Gal tai kelio į naują kalvą pradžia? O kiek dar jų laukia ateityje – kalvų, kalnelių. Svarbu, kad ir toliau berniukai ir jaunuoliai, o jiems užaugus – jų vaikai ir anūkai dainuotų: "... į kiekvieną krūtinę po žodį įdėsiu, tai dainuos vyrų širdys, kai per Lietuvą eis".



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jazz Messengers

Jazz Messengers portretas
dainuojantys berniukai- tai superinis reiškinys, Jų ,,nepaims '' gatvė jie netaps buduliais, sugebės atskirti blogį nuo gerio,sunku ir išvardinti visus pliusus, kuriuos įgis šie busimi kultūringi vyrai. Visokiausios sekmės Plančiūnui.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių