„Poezijos pavasaris“ niekada nevėluoja

Gegužė Lietuvos kultūriniame gyvenime asocijuojasi su "Poezijos pavasariu". Prieš pusšimtį metų tai buvo savotiškos rezistencijos atlaidai, žodžio šventė, kurių dabar kiek tik nori, o ir galimybių pabendrauti nešvenčiant – ir gyvai, ir virtualiai – ne viena. Kokia šis festivalio prasmė šiandien?

Adresuoti šį klausimą Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkui Vidmantui Kiaušui-Elmiškiui yra logiška: po, patys žodžiais sakant, "Poezijos pavasario" upelį jis braidęs ne vienerius metus. Turint omenyje, kad kulminaciją festivalis pasiekia būtent Kaune, pašnekovą galima vadinti vienu iš festivalio šeimininkų.

– Kiek svarbus "Poezijos pavasaris" šių dienų literatams?

– Permainingi gegužės orai, nežinia, kokia bus žvarbaus ryto popietė, ir ar neužklups šalna po karštymečio, tačiau tarptautinis poezijos festivalis "Poezijos pavasaris", pernai gražiai pažymėjęs 50-metį, niekada nevėluoja. Šventės laukia ir poetai, ir skaitytojai, sklaidantys naujų rinkinių puslapius, susitinkantys per renginius, kurių Lietuvoje ir užsienio šalyse suplanuota daugiau nei šimtas. Prievarta į susitikimus niekas nevaro, akivaizdu, kad lyrikų posmai jaudina širdis, kviečia stabtelėti, susimąstyti.

Nedėčiau lygybės ženklo tarp gyvo ir virtualaus bendravimo. "Poezijos pavasaris" tuo ir žavus, kad galima išgirsti, kaip savo eilėraščius skaito autoriai, kaip jie atrodo, koks jų braižas rašant autografus ir kaip jų kūrybą interpretuoja aktoriai. "Poezijos pavasaris" yra gera proga susitikti su bičiuliais, apsikeisti naujomis knygomis, pasišnekučiuoti, prisiminti spalvingas pusšimčio festivalių akimirkas.

– Kaip "Poezijos pavasaris" pasikeitė per tą laiką, kai jūs nusprendėte būti literatūros ir paties "Poezijos pavasario" dalimi?

– Prie "Poezijos pavasario" vyksmo teko prisidėti dirbant Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriuje literatūros renginių organizatoriumi, po ilgokos pertraukos vėl esu įbridęs į panašiai čiurlenantį upelį. Anuomet "Poezijos pavasario" grupės Kaune ir bet kuriame kitame Lietuvos kampelyje būdavo sutinkamos griežiant kaimo kapeloms, trypiant šokėjams, valdininkams sakant kalbas, o mašinos, paženklintos "Poezijos pavasario" paukšte, skriedavo gatvėmis specialiai sustabdant eismą. Organizaciniam komitetui panorėjus, į Palemoną papildomai važiuodavo autobusai, šalia Lakštingalų slėnio nestigo klausytojus pagirdančių ir pamaitinančių prekybininkų, o pasirodžiusius poetus skaitytojai apsupdavo glaudžiais būriais. Be abejo, eilės prie knygų, kas be ko – šventę palaiminantis kone tradicinis lietus.

Šiuo metu į poezijos skaitymus susiburia mažiau klausytojų. Šventę, talkinant Maironio lietuvių literatūros muziejaus ir Kauno savivaldybės darbuotojams, organizuojame patys, tačiau paburblenantys, kritikuojantys, ko nors pasigendantys labai klysta – festivalis turi daugelį metų puoselėtas tradicijas, neverta ieškoti dirbtinai pritemptų naujovių. Nesakau, kad sukalkėjome, kad "Poezijos pavasaris" virto monumentu. Anaiptol, užtenka susipažinti su programa, lankytis renginiuose. Kalbant apie esmę, autorius parašo knygą, leidėjas išleidžia, skaitytojas perskaito, o "Poezijos pavasaris" – galimybė lyriškai, jaukiai drauge pasibūti. Šventė, kurioje visi – savi tarp savų.

– Pastaraisiais metais festivalis išplėtė geografiją – renginių vietos pabirusios po Europą. Taigi net svetur gyvenantys lietuviai turi galimybių išgirsti, pamatyti poetus. Renginių netrūksta ir Lietuvos periferijoje. Tik ar mes patys norime išgirsti tuos poetus? Ar "Poezijos pavasario" renginiuose daug matote naujų – jaunų – nepoetų veidų?

– "Poezijos pavasario" renginiai laukiami ne tik Lietuvoje, bet ir Airijoje, Armėnijoje, Baltarusijoje, Gruzijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Šveicarijoje. Į šias valstybes šiemet suplanuotos lietuvių poetų, aktorių ir bardų išvykos. Mes sulauksime svečių iš Airijos, Armėnijos, Australijos, Gruzijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Prancūzijos, Suomijos, Ukrainos. Jau žinau, kad Kaune svečiuosis ukrainiečiai Borisas ir Liudmila Chersonskiai, armėnas Eduardas Militonianas, rusė Ana Gerasimova-Umka, tikriausiai sutiksime svečių ir iš kitų valstybių. Bene didžiausia "Poezijos pavasario" žvaigždė – odesietis B.Chersonskis, poetas, psichiatras, vienas autoritetingiausių Ukrainos valstybę palaikančių rusakalbių intelektualų.