Maironio premija – jauniausiai laureatei

Žodis tapo kūnu

Kauno miesto savivaldybės sudaryta Maironio premijos skyrimo komisija iš devynių pretendentų laureate šiemet išrinko poetę I. Rudžianskaitę. Ji apdovanojimą gavo už poezijos knygą „Tryliktasis mėnuo“ (2023). Komisijos atstovų teigimu, poetės, literatūros kritikės ir filosofijos mokslų daktarės kūryba garbingus laurus nuskynė dėl eilių atvirumo, egzistencinių temų įvairovės, gilių filosofinių įžvalgų, žmonių santykių ir emocijų apmąstymų.

„Poezijos pavasario“ baigiamasis vakaras Kaune vyko Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje. Prieš prasidedant renginiui, laureatė,  pagerbdama žymųjį poetą, tradiciškai padėjo gėlių prie Rotušės aikštėje esančio Maironio paminklo.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Premiją I. Rudžianskaitei įteikė Kauno miesto garbės pilietė, miesto tarybos Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Jūratė Norvaišienė ir Kauno miesto vicemeras, Maironio premijos skyrimo komisijos pirmininkas Tomas Jarusevičius. Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gediminas Jankus laureatei užkabino ąžuolo lapų vainiką ir pastebėjo, kad I. Rudžianskaitė yra kone jauniausia šią premiją gavusi laureatė.

„Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų, – citata iš Evangelijos pagal Joną sveikinimo kalbą pradėjo J. Norvaišienė. – Ši mintis apie amžinai tarp mūsų gyvenantį žodį man kilo pradėjus skaityti I. Rudžianskaitės poeziją. Buvau tiesiog sužavėta jos žodžių ekvilibristika ir talentu juos sudėlioti į spalvingą mozaiką, puikiai atspindinčią jausmą ir nuotaiką. Retas poetas geba taip meistriškai dėlioti žodžius.“

I. Rudžianskaitę pasveikino ir T. Jarusevičius. „Keliaudamas čia ir žinodamas, kokią gražią ir kilnią misiją turėsiu atlikti, pagalvojau, kad šiandieniame nuolatinio lėkimo ir skubos amžiuje mums valandoje dažnai pritrūksta penkių minučių, o paroje – 25-osios valandos. Vis dėlto nuo šiol I. Rudžianskaitės dėka turėsime užgimusį tryliktąjį mėnesį“, – šmaikštavo jis.

Lydi Maironis

Laikydama įteiktą premiją, I. Rudžianskaitė neslėpė jaudulio ir dėkojo savo šeimai ir visiems, prisidėjusiems prie apdovanojimą gavusios knygos išleidimo. Pasakiusi padėkos kalbą, ji su susirinkusiais pasidalijo ir keletu eilėraščių iš naujausios knygos.

„Be jokios abejonės, Maironio premija man yra didžiulis ir garbingas įvertinimas. Nešant gėles prie Maironio paminklo, buvo labai gera prisiminti penkerius metus, praleistus Kauno senamiestyje, Vytauto Didžiojo universitete, kur studijavau teologiją, – čia buvo Maironio auditorija, tad vis matydavau jo portretą. Vienaip ar kitaip, Maironis savotiškai mane lydėjo ir kaip poetas, ir kaip teologas. „Tryliktajame mėnesyje“ aš kaip niekada daug susikoncentruoju į metus, praleistus Teologijos fakultete, ir išreiškiu šias savo patirtis, – kalbėjo ji. – Labai dėkoju J. Norvaišienei už įdomias įžvalgas, nes būtent tai savo kūryboje ir bandžiau padaryti – dėlioti žodžių mozaikas, naujai prakalbinti jau žinomus dalykus.“

Šventė: jubiliejinio „Poezijos pavasario“ baigiamojo vakaro Maironio muziejaus sodelyje akimirkos. L. Brundzos nuotr.

Savo kalboje laureatė skyrė gražių žodžių ir gimtajam Kaunui, kuriame baigė studijas ir išleido visas savo knygas: „Kaunas yra mano poetinio kelio pradžia. Tad norėčiau padėkoti Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriui už mano debiutinės knygos „Kita“, pasirodžiusios 2019 m., finansavimą. Dėkoju Maironio premijos skyrimo komisijos nariams, patikėjusiems mano naujausia knyga, ją išleidusiai leidyklai „Kauko laiptai“, visiems rašiusiems apie šią knygą, analizavusiems ją ir prisidėjusiems prie jos pasirodymo.“

Maironio premija nėra pirmasis palyginti neseniai poetės kelią pradėjusios I. Rudžianskaitės apdovanojimas. Ji jau yra pelniusi literatūrinę premiją už geriausią debiutą literatūros almanache „Varpai“, publikaciją „Poezija ir jos tikrovė“. Jai skirta Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija už debiutinę poezijos knygą „Kita“ ir Antano Miškinio literatūrinė premija už eilėraščių knygą „Iš gervių“.

Jubiliejinis pavasaris

„Poezijos pavasario“ baigiamojo vakaro renginį vedė kauniečiai poetai Erika Drungytė ir Tomas Vyšniauskas. Renginyje eiles skaitė Lietuvos ir užsienio šalių poetai, aktoriai Olita Dautartaitė ir Petras Venslovas, muzikos kūrinius atliko smuikininkė Ilona Klusaitė.

Renginyje buvo pagerbtas „Poezijos pavasario“ sumanytojas, pirmasis festivalio laureatas Justinas Marcinkevičius – aktorius Petras Venslovas paskaitė fragmentą iš jo poemos „Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas“. Savo eilėmis su susirinkusiaisiais pasidalijo ir svečiai iš užsienio: latvių aktorė, poetė Marija Luize Melke, prancūzų poetas iš Monmartro Yekta ir Lenkijos lietuvis iš Punsko Sigitas Birgelis.

E. Drungytė pastebėjo, kad Kaunas – ypatingas miestas „Poezijos pavasariui“, nes pats pirmasis festivalis vyko Palemone – S. Nėries ir B. Bučo namuose-muziejuje. „Pasitikę 60-ąjį festivalio jubiliejų, tikimės, kad Kaunas ir toliau tęs šią gražią tradiciją ir išlaikys Maironio premiją ir kasmečius susitikimus su poezijos mylėtojais, – kalbėjo ji. – Laikas greitai bėga, tad nė nepajutome, kad štai jau vienuolika metų buriamės Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje, kur kasmet teikiama Maironio premija. Tai labai simboliška, nes sodas yra ypatinga vieta lietuvių sąmonėje – sode prasideda pasaulis.“

Iki šių metų Maironio premijos laureatas tapdavo ir „Poezijos pavasario“ laureatu. Vis dėlto šiemet festivalio rengėjai nusprendė teikti dvi premijas. „Poezijos pavasario“ laureatu tapo Vytautas Kaziela, kuris Vilniuje apdovanotas gegužės 26-ąją.