Iš nebūties prikels negirdėtą genijaus kūrinį

Lapkričio 20–27 d. Kaune vyks šiuolaikinės muzikos festivalis "Iš arti". Didžiausia festivalio intriga – dar niekada neskambėjęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinys, iš rankraščių prikeltas naujam gyvenimui.

Premjeros ir eksperimentai

Festivalio rengėjai lieka ištikimi nuostatai pristatyti naujausią lietuvių kompozitorių kūrybą, taip pat suteikti klausytojams galimybę išgirsti geriausią XX a. aukso fondo muziką.

"Iš arti" meno vadovė kompozitorė Zita Bružaitė džiaugiasi, kad nuo pirmojo koncerto 1997 m. festivalis augo, brendo ir sėkmingai įsitvirtino ne tik Vidurio, bet ir visos Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tai renginys, nesiekiantis pigaus populiarumo, bet savo misija laikantis šiuolaikinės akademinės muzikos puoselėjimą.

Anot kompozitorės, "Iš arti" – tai "festivalis, kurio programos ir turinio dėlionė pradedama nuo autorių". Dėsninga, kad septyniuose festivalio koncertuose šiemet skambės net 15 lietuvių ir užsienio autorių kūrinių premjeros. Kita vertus, ši šiuolaikinės muzikos šventė tampa kultūrine erdve įvairių sričių menininkams bendradarbiauti, eksperimentuoti, taip pat jaunosios kartos muzikinei edukacijai.

Ypatinga dovana Lietuvos visuomenei – iki šiol niekada neatliktos, tik eskizuose išlikusios M.K.Čiurlionio simfoninės poemos "Dies irae" premjera. Kūrinį iš rankraščio rekonstravo ir simfoniniam orkestrui pritaikė kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

Megs kultūrinius dialogus

Festivalio pradžios koncerte lapkričio 20 d. poemą grieš Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko. Pradėjęs koncertą čiurlioniška gaida, pasimėgavęs Dalios Kairaitytės ir brito Peterio Fribbinso pirmaisiais atliktais kūriniais, orkestras "persiderins" į simfoninio roko skambesį, kuris įprasmins jaunosios kartos kompozitoriaus Igno Juzoko kompozicinį sumanymą.

Festivalyje "Iš arti" jau keletą metų rengiami koncertai, kuriuose tarsi suartinami lietuvių ir užsienio kamerinės muzikos ansambliai, solistai, vyksta kultūriniai dialogai.

Lapkričio 22 d. tame pačiame koncerte išgirsime du fortepijoninius trio: "Amael Piano Trio" iš Slovėnijos ir jauną, bet jau apdovanojimais įvertintą lietuvių "FortVio", griežiantį Jono Žiburkaus mecenuojamais prancūzų meistrų styginiais instrumentais; 23 d. – pianistą Roką Zubovą ir JAV gyvenantį korėjiečių tenorą Kim San-ky; 24 d. – švedų instrumentinį duetą "Haga Duo" ir Kauno styginių kvartetą.

Gintarinių garsų vėrinys

Jau ne pirmą kartą festivalio dėmesys skiriamas jauniesiems atlikėjams, jų susitikimams "iš arti" su šiuolaikine lietuviška muzika ir jos autoriais. Tradicinė festivalio rubrika – "Kūrybinio portreto eskizas" lapkričio 25 d. kviečia į koncertą-pokalbį su Kaune gyvenančia kompozitore Giedre Dabulskiene. Jos kamerinę ir chorinę muziką atliks Juozo Naujalio muzikos gimnazijos ir Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos "Varpelis" mokiniai bei VDU Muzikos akademijos solinio dainavimo katedros studentai.

Paslaptingą prancūziško dvelksmo kamerinės muzikos vakarą sumanė norvegų dainininkas Steinas Skjervoldas, pakvietęs lietuvių kompozitorius savitai "perskaityti" prancūzų literatūros kūrinius. Lapkričio 26 d. klausytojai išgirs muziką, paskojančią apie žmonių tarpusavio santykius, bendrystę ir vienišumą, meilę ir išsiskyrimus. Instrumentinis ansamblis, kuriame griežia obojininkas Robertas Beinaris, pianistė Eglė Andrejevaitė ir violončelininkas Mindaugas Bačkus, suburtas specialiai šiai programai.

Šių metų festivalio puošmena – Liepojos simfoninis gintarinio garso orkestras, diriguojamas Mārtiņš Ozoliņš (Latvija). Orkestras įkurtas 1881 m. ir yra seniausias tokio pobūdžio kolektyvas Baltijos šalyse, kasmet surengiantis per 100 koncertų, dalyvaujantis įvairiuose renginiuose Latvijoje bei užsienyje. Baigiamajame festivalio "Iš arti" koncerte lapkričio 27 d. Liepojos simfoninis gintarinio garso orkestras interpretuos latvių, estų, lietuvių, kompozitorių kūrinius, brėžiančius įkvepiančios šokio stichijos ir romantinio skambesio kontūrus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių