- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasirašytos pirmosios sutartys lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo projektams finansuoti.
Taip Įgyvendinama Lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų skatinimo užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose 2008–2010 metų programa.
Jau ne pirmus metus Švietimo ir mokslo ministerija, vykdydama minėtą programą, kvietė užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrus teikti projektus užsienio ir Lietuvos lituanistų ir (ar) baltistų edukacinės bei mokslinės veiklos plėtojimo, lietuvių kalbos ir kultūros renginių, skirtų informacijos apie lituanistikos centrų veiklą sklaidai bei lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų populiarinimui užsienyje, lietuvių kalbos kaip užsienio kalbos dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo užsieniečiams, dėstantiems lietuvių kalbą užsienio šalyse, užsienio šalių lituanistų (baltistų) studijų ir mokslinių stažuočių Lietuvos mokslo ir studijų institucijose bei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų lituanistų (baltistų) studijų ir mokslinių stažuočių užsienio šalių lituanistikos centruose veikloms finansuoti.
2010 m. lituanistikos (baltistikos) centrai konkursui pateikė 15 projektų. Projektus vertino švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta ekspertų komisija.
Vertinant ir atrenkant projektus pirmenybė buvo teikiama tiems projektams, kuriais buvo finansuojamos lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje veiklos, o ne partnerių Lietuvoje, ir kurių veikla (lietuvių kalbos, kultūros ir istorijos dėstymas, tyrimai) yra glaudžiai susijusi su lituanistikos (baltistikos) centro esamos būklės įvertinimu (savianalize) ir perspektyviniais planais, projektams, susijusiems su kitomis mokslo ir akademinių mainų programomis (Erazmus, Erazmus Mundus, Nordplus ir kt.) bei projektams, populiarinantiems lituanistiką (baltistiką) pasaulyje ir turintiems ryšį su krašto lietuvių bendruomene.
Įvertinus pateiktus konkursui projektus, numatyta iš dalies finansuoti vienuolikos užsienio šalių aukštųjų mokyklų lituanistikos (baltistikos) centrų kartu su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis vykdomą projektinę veiklą, skirtą lituanistikos (baltistikos) plėtrai: Jogailaičių universiteto Tarptautinių ir politinių studijų fakulteto Krokuvoje (Lenkija), Varmijos-Mazūrijos universiteto Olštyne (Lenkija), Tartu universiteto Kalbų centro (Estija), Glazgo universiteto Centrinės ir Rytų Europos studijų katedros (Škotija/JK), Pasaulio lietuvių bendruomenės Lituanistikos katedros Ilinojaus universitete Čikagoje (JAV), Frankfurto prie Maino Getės universiteto Lyginamosios kalbotyros instituto (Vokietija), Varšuvos universiteto Polonistikos fakulteto Rytų Azijos lyginamosios kalbotyros ir baltistikos katedros Baltistikos skyriaus (Lenkija), Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos centro (Rusija), Gardino J. Kupalos valstybinio universiteto (Baltarusija). Lėšos bus skirtos lietuvių kalbos (baltistikos) dėstytojų siuntimui į užsienio centrus, lituanistikos (baltistikos) centruose dirbančių lietuvių kalbos (baltistikos) dėstytojų kvalifikacijos tobulinimui, lituanistikos (baltistikos) centrų aprūpinimui metodine literatūra ir vadovėliais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti2
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?1
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
Trys kinų astronautai pakilo į Kinijos kosminę stotį „Tiangong“6
Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kos...
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?12
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą16
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...