Rudieji ryžiai apsaugo nuo širdies ligų

Tyrimų rezultatai rodo, kad apelsinai, greipfrutai, miežiai, avižos, pupos ir kiti ankštiniai vaisiai bei daržovės, rudieji ryžiai, sumažina cholesterolio kiekį. Be to, daug skaidulų turintis maistas lėčiau virškinamas, todėl nebūna staigių cukraus kiekio svyravimų kaip valgant duoną, bulves ar saldumynus.

Ryžiuose gausu skaidulų bei ląstelienos, todėl sotumo jausmas išlieka ilgiau ir valgant tokį maistą lengviau reguliuoti svorį.

Ryžiuose gausu svarbiausių mineralinių medžiagų, jų komponentai puikiai suderinti, todėl tinka ir dietinei mitybai. Tai puikus maistas virškinimo problemų turintiems žmonėms. Didžiąją ryžių sudėties dalį (79,95 proc.) sudaro angliavandeniai, bet yra ir baltymų (7,7 proc.), riebalų (0,4 proc.), ląstelienos (2,2 proc.), vandens (14 proc.), mineralinių medžiagų (geležies), vitaminų (ypač B grupės) ir vandens.

Ryžiuose nemažai ląstelienos, kuri absorbuoja vandenį, dalyvauja maistui judant organizme, šalinant toksinus, todėl ryžiai ypač dera su tais produktais, kuriuose nėra ląstelienos, pvz; su mėsa, žuvimi, kiaušiniais, pienu, sūriu.

Japonai verdamų ryžių ir vandens santykį nustato pagal ryžių subrendimą. Kuo ryžiai „senesni“, tuo jiems reikia daugiau vandens. Tinkamas subrendusių ryžių ir vandens santykis yra 1:1, o senesnių - 8:10. Rudiesiems ryžiams optimalus santykis yra 1:2, o laukiniams - 1:4. Ryžius visada reikia pilti tik į verdantį vandenį. Įprasti baltieji ryžiai verda apie 15 min., rudieji - apie 40 min., o garais apdoroti arba nuplikyti apie 20-25 min. Svarbu ryžių nepervirti, nes tada suyra daugiau juose esančių naudingų medžiagų.

Jei vietoj baltųjų ryžių vartotume rudus, apsisaugotume nuo aukšto kraujospūdžio ir aterosklerozės, o taip pat sumažintume širdies priepuolių riziką. Rudieji ryžiai kur kas naudingesni nei baltieji - juose daugiau maistingųjų medžiagų. Azijoje tokius ryžius vartoja vaikai ir pagyvenę žmonės, tuo tarpu Europoje ir Amerikoje juos vertina sveiko gyvenimo būdo šalininkai. Rudieji ryžiai turi vieną trūkumą - jų trumpas galiojimo laikas (dėl riebalinės grūdų apvalkalo).

Apie 90 proc. kasdienio azijiečių maisto raciono sudaro ryžiai. Jie valgomi per pusryčius, pietus, vakarienę, virti, kepti. Būna baltų, juodų, rudų, saldaus, aštraus, rūgštaus, sūraus skonio.

Naujausi tyrimai, atlikti Temple Universitete (JAV), parodė, kad ruduose ryžiuose yra ypatingos medžiagos, apsaugančios širdį. Baltuose ryžiuose tokio junginio nėra, nes šlifuojant jis pažeidžiamas. Šis pastebėjimas gali paaiškinti, kodėl Japonijoje, kur ryžiai yra vienas pagrindinių maisto produktų, širdies susirgimų kur kas mažiau, nei kitose šalyse. Kadangi ruduosiuose ryžiuose daugiau skaidulų, jie reguliuoja virškinimą, padeda išvengti viduriavimo ir vidurių užkietėjimo. Tradicinėje kinų medicinoje rudieji ryžiai vartojami kasai ir blužniai stiprinti.

Daugiau kaip 3 milijardų žmonių mityba priklauso nuo ryžių derliaus. 2050 metais šių grūdų derlius turės būti dviem kartais padidintas lyginant su 1960-ųjų rodikliais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių