Sūloma apmokestinti brangesnį nei vidutinės vertės būstą

Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija ketvirtadienį pritarė, kad būtų įvesti vadinamieji prabangos mokesčiai, iš kurių tikimasi valstybės biudžetą papildomai gauti 100 mln. litų per metus.

Projektus rengęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Vitas Matuzas sako, jog siūloma atsisakyti lengvatos neapmokestinti palūkanų, įvesti mokestį už galingus automobilius, didesnės nei vidutinės vertės konkrečioje vietovėje nekilnojamąjį turtą.

Dar bus ieškoma būdų apmokestinti prabangius lėktuvus, jachtas, katerius, po TS-LKD frakcijos posėdžio žurnalistams ketvirtadienį sakė V.Matuzas.

„Turi būti apmokestinamas prabangus nekilnojamas turtas, automobiliai ir taip pat naikinama lengvata, iki šiol galiojusi bene vien Lietuvoj, už palūkanas lietuvaičiai nemokėjo jokių mokesčių“, - sakė V.Matuzas.

Tačiau nedidelių indėlių palūkanoms lengvata toliau galiotų, tačiau V.Matuzas nenorėjo konkretizuoti, kokios tai būtų sumos. „Antras projektas dėl lengvatų panaikinimo apmokestinant palūkanas, bet vis dėl to padaryt tam  tikras išimtis, kad palūkanos, neviršijančios tam tikros sumos, būtų neapmokestinamos, aš kalbu paie nedidelius indėlius, kuriuos laiko pensininkai, pasidėję pinigus senatvei“, - sakė BFK pirmininko pavaduotojas.

Pasak V.Matuzo, taip pat planuojama apmokestinti automobilius nuo 150 kilovatų (kW) galios, skaičiuojant arklio jėgomis - 200, o iš viso būtų apmokestinta apie 40 tūkst. automobilių - iš to būtų gauta apie 38 mln. litų per metus.

„Pirminiais duomenimis, mes sutarėm, kad būtų pagrindas automobilio galia, kilovatais skaičiuojant 150 kW, arklio jėgomis - 200 kW, ir tas metinis mokestis būtų maždaug 900 litų į metus, tai paliestų apie 40 tūkst. automobilių, valstybė į biudžetą surinktų apie 38 mln. litų“, - sakė V.Matuzas.

Nekilnojamojo turto mokestį tektų mokėti nuo skirtumo, kuriuo turimo turto vertė viršytų tos vietovės vidurkį.

„Yra rengiamas įstatymo projektas, kuris numato, kad apmokestinamas būtų tik brangus nekilnojamasis turtas, jeigu žiūrėti į verčių žemėlapius, brangiausioje kadastrinėje vietovėje, brangiausias turtas, jo vertė, tarkim, Jurbarko rajone yra 70 tūkst. litų, tai iki to turtas būtų neapmokestinamas, o kas viršaus - apmokestinamas, tarifas būtų nustatomas nuo skirtumo, mokestis siektų nuo 0,3 iki 1 procento“, - sakė V.Matuzas.

Pasak vieno BFK vadovų, iš nekilnojamo turto mokesčio planuojama surinkti iki 50 mln. litų. Taip pat konservatorius sakė, jog bus svarstoma, ar nereikia nustatyti ir atitinkamų prabangos koeficientų, pvz. 1,5 koeficientą Vilniuje, kur, imant vidutinę vertę, būtų apmokestinamas būstas nuo 520 tūkst. litų.

„Žiūrėsim, ar nereikės įvesti prabangos koeficiento kiekvienoj vietovėj. Vilniuj ta riba apmokestinimo būtų 520 tūkst. litų, mano vertinimu, šiek tiek per žemai, gal būtų galima įvesti koeficientą 1,5“, - sakė V.Matuzas.

Pasak Seimo BFK pirmininko pavaduotojo, „bendroj sumoj tie trys paketai turėtų atnešti į valstybės biudžetą apie šimtą milijonų litų mažiausiai“.

Prabangos mokesčius siekiama įvesti ieškant papildomų 250 mln. litų, kurių reikia norint nuo kitų metų atkurti visas sumažintas pensijas.

Finansų ministerijai sumažinus prognozuojamą kitų metų ekonomikos augimą ir atsiradus 1 mlrd. litų skylei, Vyriausybė svarstė galimybę nuo kitų metų pradžios neatkurti visų sumažintų pensijų, tačiau tam griežtai pasipriešino prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė I.Degutienė.