Lietuvoje bus gaminami saulės elementai (papildyta)

Antradienį sostinėje atidaryta pirmoji Lietuvoje saulės elementų gamybos linija. Investicijos į ją siekė 10 mln. litų. Tiesa, ši gamykla – tik pirmas žingsnis, ateityje lietuviai tikisi nukonkuruoti net kinus.

Pirmoji kregždė


"Ši gamykla tai – pirmoji kregždė švarios energetikos srityje, viena iš trijų didelę pridėtinę vertę turinčių verslo šakų. Be jos dar galime pasigirti biotechnologijų bei informacinių technologijų įmonėmis. Demonstruojame pasauliui, kad galime eksportuoti žinias, manau, atėjo laikas pereiti nuo plūgo prie mėgintuvėlio", – gamyklos atidarymo iškilmėse kalbėjo ūkio ministras Dainius Kreivys.

Anot jo, tokiose aukštųjų technologijų įmonėse pridėtinės vertės sukuriama 7 kartus daugiau nei, tarkime, gaminant baldus. Taigi saulės elementų gamyklos uždirbtas 1 mln. litų į šalies biudžetą atneštų tiek, kiek 7 mln. litų uždirbti baldų gamintojų.

Išdygs daugiau gamyklų

Įmonių klasteris "Modernios E-technologijos" (MET) kartu su "Precizika Metrology" į naująją saulės energijos baterijų gamyklą investavo apie 10 mln. litų. Tikimasi, jog investicijos atsipirks per 2–3 metus. Gamyklos plotas – 1300 kvadratinių metrų. Žadama sukurti 20–25 darbo vietas. Visą pagamintą produkciją ketinama eksportuoti į Korėją ir Nyderlandus bei kitas šalis. Tačiau vėliau dalį produkcijos tikimasi parduoti ir Lietuvoje.

"Kontraktų dar nėra, kadangi nėra ir pačių plokštelių. Bet šalys, kurios laukia – tai Olandija, Pietų Korėja, Ispanija, Turkija", – sakė "Precizika-MET SC" valdybos pirmininkas Algimantas Barakauskas.
Šiandien atidarytame fabrike kol kas bus gaminamos tik saulės energiją surenkančios ir ją elektra paverčiančios plokštelės. Šiemet jų iš viso planuojama pagaminti apie 700 tūkst.

"Dabar atidarome bandomąją, industrinę laboratoriją saulės elementų gamybai – tai bus pirmas etapas. Kai pasieksime visą pajėgumą, apimtys, manome, bus apie 1 mln. plokštelių per metus. Pinigais (skaičiuojant pardavimo apimtis – red. past.) tai būtų apie 25 mln. litų. Norime patikrinti technologinius procesus, ir ateityje plėstis, statyti naują, gerokai didesnę gamyklą", – teigė A.Barakauskas.
Saulės elementų plokštelių serijinė gamyba turėtų prasidėti vasarį, kovo mėnesį planuojama pasirašyti pirmąjį kontraktą su pirkėjais.

Gamybai saulės nereikia

Saulės energija Lietuvoje visada buvo vertinama prieštaringai. Energetikos ministerijos atstovų teigimu, tyrimai rodo, kad šalyje yra per mažai saulėtų dienų, jog apsimokėtų investuoti į šios rūšies energiją. Tačiau nei verslininkai, nei mokslininkai savo sėkme neabejoja. "Gamybai ir eksportui saulės nereikia", – trumpai pakomentavo Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos vadovas Simas Ramutis Petrikis.

Anot jo, iškastinio kuro gavyba maksimalių pajėgumą pasieks 2100 m., o naftos ir dujų ištekliai baigsis maždaug po 2–3 šimtmečių. Tačiau žmonija vystytis ir augti nenustos, tad reikės papildomų energijos šaltinių ir jais taps atsinaujinantys ištekliai.
"Per vieną valandą į žemę patenka tiek saulės energijos, kiek per žmonija suvartoja per visus metus", – teigė S.R.Petrikis.

Jis taip pat pabrėžė, kad pagaliau atsirado proga užbaigti ir amžiną ginčą tarp verslo ir mokslo. Pirmieji nuolatos skundžiasi, kad Lietuvos mokslininkai nekuria taikomųjų technologijų ir užsiima tik teoriniais tyrimais. Antrieji atsikerta iš verslo negaunantys nė sudilusio skatiko, dėl to ir dirbantys verslui nelabai naudingose srityse. Nauja saulės elementų gamykla esą turėtų pagaliau įrodyti, kad verslas ir mokslas gali eiti išvien ir uždirbti nemenką pelną.

"Atsižvelgiant į mažėjančius iškastinius išteklius, saulės energetikos, kaip alternatyvos, gamybos apimtis pasaulyje kasmet didėja 25–30 proc. Net krizė to nepakeitė. ES pramonininkai skaičiuoja, kad Pietų Europoje ši energijos rūšis konkurencinga taps maždaug per dvejus metus, o tokiose šalyse kaip Lietuva – po 2020 m.", – pridūrė privataus Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto (ProTech) vadovas prof. Algirdas Galdikas.

Nauja pramonės šaka

Tiesa, šiandien atidaryta gamykla – tik pirmas žingsnis. Šalia jos maždaug po metų ketinama statyti ir saulės modulių – gatavų saulės elementų – gamybos liniją. Šie būtų surenkami naudojant tik Lietuvoje pagamintas plokšteles. Plėtrai 10 mln. litų siekiama gauti Europos Sąjungos fondų paramos, dar 10 mln. litų bendrovės žada investuoti pačios. Įmonių planuose numatyta žymiai išplėsti gamybą ir pasaulio rinkoms kasmet pateikti saulės elementų, kurių bendra galia sieks iki 100 megavatų (MW).

Šalies aukštųjų technologijų įmonės, susibūrusios į Fotoelektros technologijų ir verslo asociaciją, ketina Lietuvoje sukurti ir vystyti visai naują pramonės šaką – saulės energetikos įrenginių bei priemonių gamybą. Šiuo metu net 6 šalies įmonės – "Via Solis", "BOD Group", "Baltic Solar Energy", "Baltic Solar Solutions", "MG AB Precizika" bei "TB eksportas importas" – ruošiasi pradėti gaminti saulės elementus ir modulius.
Bendrovės "BOD Group", "Baltic Solar Energy" ir "Baltic Solar Solutions" jau suplanavusios įsikurti Santaros slėnio Visorių informaciniame technologiniame parke, kur planuoja statyti 32 tūkst kv. m gamybinį-administracinį pastatą, skirtą aukštųjų technologijų įmonių investiciniams projektams. Jame 25 tūkst. kv. m bus skirta saulės elementų ir modulių gamybos linijų įrengimui.

Visų šių įmonių planai siejami su atsiveriančiomis eksporto rinkomis. Be to, šios krypties atsiradimą palaiko ir Vyriausybė, verslininkai investuoja padedami ES fondų. Skaičiuojama, kad investicijos į naujos pramonės šakos atsiradimą 2010-2012 m. gali pasiekti net 150–200 mln. litų. Prognozuojama, kad fotoelektros technologijų klasterio įmonių apyvarta Lietuvoje 2016-2018 m. pasieks 1,6 mlrd. litų. Taip pat planuojama, kad iki 2016-2018 m. bus sukurta 500 naujų darbo vietų, o Lietuvos eksporto portfelyje šios šakos dalis sudarys 1,5 mlrd. litų.

Žada nukonkuruoti kinus


Profesorius A.Galdikas įsitikinęs, kad ateityje, kai saulės elementų gamyba Lietuvoje jau įsibėgės, būsime pajėgūs konkuruoti net su pigiausios gamybos šalimi tituluojama Kinija.
"Nebus taip, kad pirksime kažkokius elementus iš Kinijos, prilituosime laidelius ir parduosime kaip savo gaminį. Visi 15 technologinių procesų, reikalingų sukurti fotoelektros (saulės elementui – red. past.) elementui, vyks čia. Manau, kad galėsime net nukonkuruoti kinus. Turime ilgas medžiagotyros ir mikroelektronikos tradicijas, mūsų mokslininkai buvo žinomi visoje Sovietų Sąjungoje. Be to, esame ES nariais, taigi galėsime naudotis bendrijos tyrimų programomis (lėšomis ir žiniomis – red. past.), bei laisvo prekių judėjimo privalumais. Darbą palengvins ir neblogi ryšiai su viena didžiausių pasaulio rinkų – Rusija", – optimizmu tryško profesorius.

Šiandien pasaulyje didžiausios silicio saulės elementus naudojančios saulės elektrinės šiuo metu veikia JAV bei Ispanijoje, tačiau jau dabar yra paskelbta apie keliolika kartų jų pajėgumus viršijančius projektus Kinijoje Vidinės Mongolijos stepėse bei Indijoje, Gudžarato valstijoje. Eksporto plėtra naujųjų technologijų srityje – tai receptas, kurį siūlo saulės energetikai skirtų elementų ir modulių pramonės iniciatoriai Lietuvoje.

________________________________________________________________________________

Asociacijos nariai
Fotoelektros technologijų ir verslo asociaciją sudaro bendrovės: "Precizika-MET SC", "Precizika Metrology", "Modernios E-Technologijos", "ViaSolis", "BOD Group", "Baltic Solar Energy", "Baltic Solar Solutions", "Saulės energija", "Šiaurės miestelis", VšĮ "Perspektyvių technologijų taikymo institutas", "Europarama", "Telebaltikos eksportas ir importas", Chemijos institutas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Universitetas, Vilniaus Gedimino Technikos universitetas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    25
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    6
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    5
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
  • R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą
    R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą

    Kadenciją baigianti finansų ministrė Rasa Budbergytė sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti mintimis apie iššūkius, su kuriais jai teko susidurti einant atsakingas pareigas, ir trumpai apžvelgti nuveiktus darbus. Ministr...

    1
Daugiau straipsnių