„XV a. antrosios pusės Kaunas jau buvo sparčiai besivystantis miestas, traukęs užsienio pirklius“, – sakė istorikė dr. Laima Bucevičiūtė. Ji – viena iš knygos „Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones“ autorių.
Miniatiūrą, vaizduojančią Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Didįjį ir jo žmoną Oną Vytautienę, UNESCO komisija Lietuvoje pripažino nacionalinės reikšmės dokumentu ir įtraukė į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.
Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, siūlydamas įvertinti galimybę iki 2030 m., kai bus minimos 600-osios Vytauto Didžiojo mirties metinės, sukurti tarptautinei auditorijai skirtą istorinį meninį filmą „Vytautas Didysis“ (angl. – „Vytautas the Great“). Idėjos autorius – inžinierius, TS-LKD partijos narys Vytautas Petrušonis.
Seimo komisija nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad ši kitų metų biudžete rastų per 100 tūkst. eurų, reikalingų pradėti paminklo Vytautui Didžiajam statybai Trakuose.
Spalio 27 d., 16.30 val., Trakų Salos pilyje vyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytautui Didžiajam atminti. Trakų istorijos muziejaus darbuotojas, istorikas Tomas Petrauskas skaitys pranešimą „Pirmieji Vytauto dešimtmečiai didžiojoje politikoje“.
Nėra tiksliai žinoma, iš kur buvo kilusi pirmoji Vytauto žmona Ona. Tačiau jos pamaldumą ir išsilavinimą liudija 1400 m. piligriminė kelionė į Vokiečių ordino žemes Prūsijoje, kur ji lankė šventąsias vietas.
Spalio 27 d., ketvirtadienį, Trakų salos pilyje vyks kasmetis vakaras, skirtas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Renginio metu bus pristatytas Edmundo Malūko istorinis romanas „Vytauto žemė“ ir dailininko vitražisto Nerijaus Baublio darbai „Vytautas Didysis“ ir „Kunigaikštis Kęstutis“.
700 puslapių romaną „Vytauto žemė“ apie Lietuvos kunigaikštį Vytautą Didįjį per 7 metus parašęs Edmundas Malūkas teigia, kad teko įdėti daug pastangų ne tik jam, bet ir istorikams.
Jei turite gražią patriotinę idėją ir gerą valstybės remiamą organizacinę struktūrą, surinkti milijoną litų nėra neįmanoma misija. To pavyzdys – XX a. ketvirtąjį dešimtmetį organizuota jubiliejinių Vytauto Didžiojo metų kampanija.