XIX–XX a. sandūroje prostitucija Vilniuje, kaip ir visoje tuometėje Rusijos imperijoje, buvo legalizuota, viešnamiai – oficialūs. Policijos departamento nustatytose viešnamių taisyklėse buvo numatyta, kad gauti leidimą steigti viešnamį galėjo padori, nesuteptos reputacijos moteris nuo 35 iki 55 metų. Įkūrus šią įstaigą savininkė ar prižiūrėtoja prašmatniai buvo vadinama madam.
Nors prieš Pirmąjį pasaulinį karą ši veikla buvo legali ir teisėta, 1901 m. viešnamius pradėta uždaryti ir kelti į kitas vietas. Vilniaus policmeisteris tų metų rudenį Vilniaus gu
