Švenčionių rajone trūkstant socialinių būstų, Vyriausybė savivaldybei perdavė du butus ir namą, kuriuose anksčiau buvo apgyvendinti karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Socialinis būstas, socialinės išmokos, socialinis darbas, socialinė politika – šie terminai dažnai mūsų visuomenėje kelia neigiamų, su skurdu, nepritekliumi ar net sovietmečiu susijusių asociacijų. Vis dėlto pats terminas niekuo nekaltas.
Už trečdalį milijono eurų Klaipėdos savivaldybė ketina papildyti socialinių būstų fondą dar penkiais butais. Visus juos ketinama įsigyti renovuotame bendrabutyje Malūnininkų gatvėje, kurio kambariai po pastato atnaujinimo yra pertvarkyti į butus.
Ypač nepasiturinčiai gyvenantys socialinio būsto nuomininkai prašo sumažinti mokestinę naštą ir atleisti juos nuo savivaldybės socialinio būsto nuomos mokesčio mokėjimo šiais metais. Jei miesto taryba tam pritartų, į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuompinigių sąskaitą per 2024-uosius nebus gauta beveik 8 tūkst. eurų pajamų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusiteikusi griežtinti socialinio būsto skyrimo tvarką, tačiau pirmiausia, pasak viceministro Martyno Šiurkaus, ketinama atlikti tokio būsto nuomininkų analizę.
Pirmasis 2022–2030 m. regionų plėtros programos lėšomis finansuojamas projektas bus skirtas socialiniam būstui Utenoje įrengti – tam numatyta beveik 700 tūkst. eurų. Kaip nurodo už projekto įgyvendinimą atsakingos institucijos, lėšų sulauks ir kitos šalies savivaldybės.
Nors pastaraisiais metais vidutinis socialinio būsto laukimo laikas trumpėjo, dalies savivaldybių gyventojų jų vis dar negauna ilgiau nei dešimtmetį, o Lietuva dėl to sulaukia kritikos ir iš tarptautinių institucijų.
Keliolika praėjusią savaitę sudegusio Viršuliškių daugiabučio gyventojų domisi gauti socialinį būstą, 12 asmenų dėl jo jau kreipėsi formaliai, pirmadienį BNS nurodė Vilniaus savivaldybė.