Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų biudžeto projektui, opozicija sako jame pasigendanti lėšų inicijuojamoms reformoms, taip pat peikia „beatodairišką skolinimąsi“.
Kaip praneša LNK, Lietuvos bankas pastebi, kad gyventojai vartojimo reikmėms skolinasi gerokai daugiau ir didesnes sumas. Vartojimo kredito rinka išaugo 32 proc. pagal sutartis ir 52 proc. pagal pasiskolintas sumas.
Transformuojant energetiką ir įgyvendinant pastatų renovacijos projektus, Lietuva ketina palankiomis sąlygomis skolintis iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Prezidentūrai siūlant suteikti savivaldybėms didesnį finansinį savarankiškumą bei laisviau skolintis, Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiam tikslui. Tačiau siūloma svarstyti projektą kartu su Seimo rudens sesijai Vyriausybės planuojamu pateikti projektu.
„Ignitis grupė“ skolai pasiekus 1,2 mlrd. eurų, jos generalinis direktorius Darius Maikštėnas pažymi, kad įmonės finansinė situacija išlieka „sveika“. Anot jo, grupė dabartinę energetinę krizę numatė iš anksto bei jai ruošėsi, dar prieš dvejus metus padidindama savo akcinį kapitalą.
Euro zonos pinigų politikos formuotojams pradėjus didinti bazines palūkanų normas, išaugo ir Lietuvos skolinimosi kaštai, todėl premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, jog Vyriausybė ketina laikytis „atsargios fiskalinės politikos“.
Dešimtį metų Lietuvos bankui vadovavęs Vitas Vasiliauskas sako, kad atsižvelgiant į infliacijos tendencijas, jo nei kiek nenustebino euro zonos pinigų politikos formuotojų sprendimas palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.
Italijos obligacijų pajamingumui šovus į aštuonerių metų aukštumas, atitinkamai išaugo ir šios valstybės skolinimosi kainos. Tačiau ekonomistai ramina, kad Lietuva su panašia situacija veikiausiai nesusidurs, kadangi Pietų Europos šalių valdžios sektorius buvo smarkiai priklausomos nuo skatinamosios Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos.
Naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje Lietuvos bankas įvardijo tris pagrindines rizikas šalies finansų sistemai: dėl Rusijos karo Ukrainoje; dėl užsitęsusios didelės infliacijos ir galimo palūkanų normų padidėjimo; dėl galimo būsto rinkos perkaitimo. „Dėl to Lietuvos finansų sistema ir visa ekonomika susiduria su dideliais iššūkiais“, – mano Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Finansų ministerija siūlo savivaldybėms neriboti skolinimosi finansuojant Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų remiamus projektus ir savivaldybėms prisidedant savo lėšomis.