Verslininkams skundžiantis, kad įmonės sunkiai gauna bankų ar valstybės finansų institucijų paskolų, verslo asociacijų atstovai ketvirtadienį su premjere Ingrida Šimonyte sutarė, kad turi būti sukurta vieno langelio sistema.
Lietuvos bankui siūlant kiek apriboti skolinimą antram būstui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl naujų priemonių sumažinti nekilnojamojo turto rinkos kaitimą bus diskutuojama.
Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad 2020 m. pabaigoje šalyje bankai nebegriežtino skolinimo sąlygų, buvo gana optimistiški dėl bendros verslo sektorių padėties, tačiau ir toliau prastai vertino viešbučių ir restoranų būklę bei jos raidą.
Lietuvos bankas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) pasirašė dvišalį skolinimo susitarimą, pagal kurį centrinis bankas, prireikus, fondui suteiktų iki 297 mln. eurų paskolų iš savo finansinio turto.
Lietuvos bankui atlikus keturių komercinių bankų ir penkių užsienio bankų filialų apklausą, keturios finansų įstaigos pripažino, kad karantino metu griežtino skolinimą įmonėms, būsto paskolų standartus griežtino trys iš šešių būsto paskolas teikiančių respondentų.
2008 m., prasidėjus finansų krizei ir tradiciniams bankams sugriežtinus skolinimo verslui – ypač smulkiam ar pradedančiam – taisykles, verslininkams tapo sunkiau prieiti prie finansavimo šaltinių. Kaip tik tuo metu ėmė formuotis struktūruota sutelktinio finansavimo rinka.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad labiausiai pastaruoju metu mažėjo naujai suteikiamų smulkiųjų paskolų srautai, o tai reiškia, kad skolintis iš bankų sunkiau tapo smulkiojo verslo įmonėms. Centrinis bankas su Konkurencijos taryba kartu ėmė analizuoti tokių pokyčių priežastis.
Teisinių paslaugų bei skolų išieškojimo bendrovės „Legal Balance“ užsakymu apklausus 400 vyrų nuo 25 iki 60 metų, paaiškėjo, kad 88 proc. skolinusių pinigus skolinimo fakto neįtvirtino jokiu dokumentu arba tai padarė susitardami žodžiu.
Lietuvos bankas (LB) aiškinsis, ar „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio bendrovė „Agrokoncernas“ gali piktnaudžiauti skolinimo veikla, atidedant mokėjimus už prekes, įkeičiant turtą, bet nevertina klientų mokumo ir sandorių rizikos.