Dėl šilumos ir sausros Dzūkijos miškuose beveik visiškai neliko grybų. Barčių kaimo apylinkėse grybaujantis Algimantas Daškevičius pasakojo, kad per visą gyvenimą nematė tokio prasto derliaus, mat per porą grybavimo valandų nepavyko užpildyti nė pusės krepšio. Tad Varėnos krašto gyventojus gelbėja tik jų pačių atrastos slaptos derlingos grybavimo vietos, tiesa ir ten grybų mažai, praneša LNK.
Nors šalyje sausra nepaskelbta stichine nelaime, tačiau ją ūkininkai itin jaučia nuo Žemaitijos iki šiaurės rytų Lietuvos: žiemai nesukaupta šieno, trūksta vandens gyvulių girdymui, todėl kai kurie sako, kad juos išparduos.
Lietuvoje toliau tęsiantis sausrai, Aplinkos ministerija įspėja vandenį iš paviršinių telkinių naudoti atsakingai, taip, kad nebūtų sutrikdytas jų hidrologinis režimas ir ekologinė būklė.
Nors dar tik vidurvasaris, pagrindinėje Kauno pėsčiųjų alėjoje jau dvelkia rudeniu. Miestiečiai stebisi, kad ruduoja liepų lapai ir nuogąstauja, kad medžius galbūt užpuolė kažkokia liga.
Sausrą, kuri tęsėsi du mėnesius, Kauno rajono ūkininkai vadina ekstremaliu reiškiniu. Nors derlius bus mažesnis, o galvijų augintojai puolė į paniką dėl pašarų, neaišku, ar praradimai bus kompensuojami, ar pripažįstamas force majeure ir netaikomos sankcijos už įsipareigojimų nevykdymą.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja, kad, jei pareiškėjai dėl ekstremalios situacijos konkrečioje vietovėje negali laiku įvykdyti nustatytų įsipareigojimų, per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, turi informuoti NMA, pateikdami įrodymus.