Paveldėjimo teisė yra svarbi teisinės sistemos dalis, kuri užtikrina turto perdavimą po žmogaus mirties. Šis procesas gali vykti tiek pagal paliktą testamentą, tiek pagal įstatymo nustatytą tvarką, kai testamento nėra.
Vidurinei klasei save priskiria maždaug kas antras Lietuvos gyventojas. Nors statistiškai vidurinioji klasė šalyje – didžiausia istorijoje, dalis jos tokia visai nesijaučia.
Antradienį Seimas planuoja svarstymo stadijoje nagrinėti įstatymų pakeitimus, kurie leistų medžiotojams paveldėti fiziniam asmeniui priklausiusius medžioklės plotus.
Aplinkos ministerija, įvertinusi grupės parlamentarų pataisas, siūlo griežtinti medžioklės teisės ir ploto paveldėjimo tvarką. Dėl to savo išvadą pateiks Vyriausybė, o po to ją svarstys Seimas.
Paveldėjus didesnį nei 1 mln. eurų vertės turtą siūloma nebetaikyti lengvatų ir išimčių šeimos nariams, išskyrus sutuoktinius – toks turtas būtų apmokestinamas 20 proc. jo vertės tarifu.
Po artimųjų mirties jų automobilius paveldinčius šeimos narius siūloma atleisti nuo taršių transporto priemonių mokesčio, kuris Lietuvoje galioja nuo šių metų liepos.
Trečdalis šalies gyventojų nežino, kad kartu su giminaičio turtu jie gali paveldėti ir jo finansinius įsipareigojimus, parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Be to, didžioji dalis žmonių nėra sudarę testamento, todėl jų turtas būtų paveldimas įstatymų numatyta tvarka ir galėtų atitekti nebūtinai tiems asmenims, kuriems jį norėtų palikti pats žmogus.