Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse.
Statistikams gruodį fiksuojant 1,8 proc. išankstinę metinę bei 0,1 proc. mėnesio infliaciją, BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, jog vartotojų kainų indeksas kitais metais toliau augs.
„Galbūt yra pigesnių sprendimų, leidžiančių atskleisti problemos esmę ir pasiūlyti jos sprendimų būdus, nesukuriant perteklinės naštos mokesčių mokėtojams bei neslopinant verslo investicijų?“ – feisbuke klausė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistai nevienareikšmiškai vertina būsimosios Gintauto Palucko Vyriausybės pateiktą programą. Nors siekis didinti mokestinį progresyvumą jų vertinamas teigiamai, klausimų kelia noras prižiūrėti maisto kainas bei siūlymai dėl antrosios pensijų pakopos.
Valdančiąją daugumą formuojančių partijų koalicinėje sutartyje numačius didinti progresinius tarifus, „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja – jei pakeitimai bus vykdomi skubotai, Lietuvą gali ištikti recesija. Taip pat, anot jo, naujos valdžios prioritetai turėtų būti užsienio investicijų ir talentų pritraukimas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, tačiau produktyvumas – mažėja. Pasak jo, jei tai tęsis ir toliau, šalies konkurencingumas gali kristi, o ekonomikos augimas gali sustoti, kaip tai įvyko Estijoje.
Naujienų portalas „Delfi“ skelbia, kad šiemet atliktose apklausose sutarta dėl absoliutaus lyderio pozicijos renkant įtakingiausią šalies verslininką ar ekonomistą – juo tapo „Hanner“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Nepaisant pasaulinių ekonomikos lėtėjimo tendencijų, Lietuvoje infliacija pirmą metų pusmetį išlieka viena žemiausių tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Būsto įperkamumas antrąjį šių metų ketvirtį kiek padidėjo tik Vilniuje, o kituose miestuose liko nepakitęs. Auganti būsto pasiūla, spartus gyventojų pajamų augimas ir palūkanų mažėjimas sudarys prielaidas įperkamumo didėjimui ateityje, rodo „Swedbank“ skaičiavimai.