Oficialus nedarbas gruodžio pradžioje Lietuvoje siekė 8,7 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 4,8 proc. didesnis nei prieš metus.
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos idėja vadovaujasi principu, kad neįdarbinamų asmenų nėra, todėl reikia siekti pilno gyventojų užimtumo.
Lapkričio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 152,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 4,7 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Kaip praneša Užimtumo tarnyba, šalyje registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3 proc. punkto ir lapkričio pradžioje siekė 8,4 proc.
Nedarbo lygis 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 6,8 proc. ir, palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, sumažėjo 0,1 procentinio punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Palyginti su 2023 m. trečiuoju ketvirčiu, nedarbas padidėjo 0,6 procentinio punkto.
Vidutinis užimtumas Europos Sąjungoje 2023-iaisiais pasiekė aukščiausią lygį nuo tokių duomenų kaupimo pradžios – 75,3 proc., palyginti su 2022 metais pakilęs 0,7 procentinio punkto, antradienį skelbia Eurostatas.
Išbristi iš skurdo nepadeda nei dešimtmetį įspūdingu tempu augęs darbo užmokestis, nei pora šimtų eurų padidėjusios pensijos. Ir nors skurstančiųjų statistika drastiškai nepasikeitė, reali situacija esą tik blogėja, praneša LNK.
Vidutinis nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje gegužę-liepą, palyginti su ankstesnių trijų mėnesių laikotarpiu, nukrito 0,1 procentinio punkto iki 4,1 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba ONS.