Grįžo po dešimties metų

L. G. buvo nuoširdi ir atvira: taip jau susiklostė gyvenimas, kad, baigus vidurinę mokyklą, ten, kur norėjo, įstoti nepavyko, todėl pradėjo dirbti. Moters CV marga, o darbo patirtys įvairios: dirbo stiklo fabrike, dėvėtų drabužių parduotuvėje, duonos kepyklose.

„Išsiskyriau su vyru, pasikeitė gyvenamoji vieta – teko persikelti į sodų bendriją. Susisiekimas buvo blogas, taip ir įstrigau dešimčiai metų, – atviravo pašnekovė. – Užsiregistravau tuometėje Darbo biržoje. Kai ilgai nepavyko įsidarbinti, integruotis labai padėjo seniūnija ir Kauno rajono savivaldybė. Dalyvavau Užimtumo didinimo programoje, darbuotojai padėjo sutvarkyti reikiamus dokumentus, motyvavo, drąsino. Pakeičiau gyvenamąją vietą, išsinuomojau butą viename miestelyje, kad būtų patogu į darbą ir iš jo važinėti autobusu.“

Moteris jau pusę metų dirba valytoja viename VDU Žemės ūkio akademijos studentų bendrabutyje. „Pirmoji savaitė buvo sunkoka: pastatas – penkių aukštų, be lifto, o aš buvau užsisėdėjusi. Grįžusi iš darbo tenorėdavau kristi į lovą ir miegoti. Paskui pripratau ir man čia patinka, kito darbo ieškoti nenoriu, juo labiau kad gegužę gausiu didesnį atlyginimą. Pabendrauju ir su studentais – tai irgi smagu ir pati jaučiuosi jaunesnė. Jauni žmonės – labai geranoriški: jie ir duris palaiko, kartais net maišą šiukšlių nuneša į apačią“, – jaunimą gyrė pašnekovė.

Paklausta, ką palinkėtų kitiems, atsidūrusiems situacijoje, kurioje pati buvo įstrigusi, L. G. sakė: „Tiesiog reikia bandyti. Nepatiks, rinksiesi kitą – juk dabar darbų tikrai yra, tik noro reikia turėti.“

Pokytis pasitvirtino

Programos, orientuotos į užimtumo didinimą, Kauno rajono savivaldybėje veikia jau seniai. Nuo 2022 m. liepos, kai Užimtumo didinimo programos įgyvendinimas tapo labiau orientuotas į aktyvesnių, kompleksinių paslaugų teikimą darbo rinkai besirengiantiems asmenims, jau skaičiuojamos sėkmės istorijos. Įgyvendinant Užimtumo didinimo programą siekiama pašalinti Užimtumo tarnyboje registruotų Kauno rajono gyventojų įsidarbinimą ribojančias aplinkybes ir siekti jų tvaraus užimtumo.

„Anksčiau buvo taikomi ir organizuojami tik laikino pobūdžio darbai, kurie bedarbio statusą turintiems asmenims suteikdavo progą laikinai užsidirbti ir įgyti darbinių įgūdžių. Tačiau tai iš esmės nepašalindavo kertinių nedarbo priežasčių, todėl dauguma žmonių po dalyvavimo programoje nesugrįždavo į darbo rinką arba sugrįžę ilgai joje neįsitvirtindavo. Dabar su užimtumo iššūkiais susiduriantys asmenys mokomi finansinio raštingumo, krizių valdymo, jiems taikoma priklausomybių prevencija, teikiamos teisininko konsultacijos, pavėžėjimo ir motyvavimo paslaugos, kita įmanoma kompleksinė pagalba“, – vardijo Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė.

Pasak M. Venslovienės, dalis žmonių susiduria su kliūtimis, kurių negeba išspręsti patys, todėl svarbiausia užduotis – teikti  kompleksinę pagalbą, pagrįstą atvejo vadybos principų taikymu. Pasitelkiant atvejo vadybos metodus, siekiama įsigilinti į kiekvieno asmens individualią situaciją, įvertinti problemas, ribojančias užimtumą, ir parinkti tinkamiausias paslaugas nustatytoms kliūtims pašalinti.

Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkas Edvinas Urbonas pakomentavo programoje dalyvavusios L. G. situaciją ir pokyčius. „Moteris nedirbo ilgą laiką, turėjo skolų, gyveno labai atokioje vietoje, jautėsi ilgalaikio nedarbo padariniai. Teikėme motyvacijos didinimo paslaugas, siekėme pašalinti kliūtis užimtumui, padėti rasti naujų galimybių, tinkamai pasiruošti darbo atrankoms. Augo jos noras ieškoti situacijos sprendimo variantų. L. G. pasiryžo keisti gyvenamąją vietą, kad būtų geresnės susisiekimo galimybės. Atradus darbą, keletą mėnesių kompensavome kelionės išlaidas, kad asmuo su itin mažomis pajamomis darbo pradžioje nepatirtų didelių finansinių nuostolių. Padėjome susitvarkyti dokumentus socialinei pašalpai po įsidarbinimo gauti, kad L. G. jaustų tvirtesnį finansinį pagrindą ir įgautų papildomos motyvacijos. Ieškojome būdų sutvarkyti išaugusius finansinius įsipareigojimus ir radome: dabar antstoliai nuskaičiuoja tik mažą dalį nuo darbo užmokesčio, dalis skolų jau grąžinta“, – pasakojo E. Urbonas.

Rezultatai geresni nei šalyje

2025 m. Užimtumo didinimo programai įgyvendinti skirta 253,3 tūkst. eurų. Ji 100 proc. finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos, pasibaigus Kauno rajono savivaldybės užimtumo didinimo 2024 m. programai, po šešių mėnesių darbo rinkoje išliko daugiau nei ketvirtadalis (26,5 proc.) jos dalyvių, o šalyje šis rodiklis siekia 18 proc.

E. Urbonas pabrėžė: tam, kad tikslai būtų pasiekti ir asmenys, susiduriantys su užimtumo iššūkiais, gautų įvairiapusę pagalbą, nuolat siekiama stiprinti skirtingų įstaigų įsitraukimą ir bendradarbiavimą.

„Įprastai tokia iniciatyva remiasi tarpinstituciniu bendradarbiavimu tarp vietos savivaldos, Užimtumo tarnybos, NVO, darbdavių ir kitų socialinių partnerių. Bendromis pastangomis plečiasi teikiamų paslaugų spektras, todėl didėja galimybės pasiekti daugiau sėkmingų ir greitesnių rezultatų“, – tvirtino atvejo vadybininkas.

Bedarbių gretos retėja

Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, Kauno rajono darbo rinka rodo stabilumo požymius. Balandžio 1 d. Kauno rajone registruota 5 776 bedarbių, arba 170 asmenų mažiau nei prieš mėnesį.

5 776 pasiskirsto taip: 1 035 ilgalaikiai bedarbiai, 2 079 asmenys, kuriems daugiau kaip 50 metų, ir 1 175 – jauni žmonės iki 29 metų. „Pastaruoju metu nuosekliai mažėjantis registruotas nedarbas Kauno rajono savivaldybėje siekia 8,3 proc., t. y. 0,7 proc. mažesnis nei šalies vidurkis ir 1 proc. mažesnis nei Kauno apskrityje“, – skaičius vardijo E. Urbonas.

Kauno rajone yra 25 seniūnijos, kurios skiriasi savo teritoriniu dydžiu, demografine struktūra, infrastruktūros galimybėmis. Natūraliai daugiausia darbo ieškančių asmenų šiemet sausio 1 d. fiksuota seniūnijose, kuriose gyventojų skaičius yra vienas didžiausių: Garliavos (594), Domeikavos – 579, Užliedžių (496) ir Garliavos apylinkių (477). Palyginti su 2024 m. sausio 1 d., Domeikavos seniūnijoje darbo ieškančių skaičius nežymiai (12) padidėjo, daugiau nerimo kelia ūgtelėjęs rodiklis Garliavoje (57), Garliavos apylinkų seniūnijoje jis padidėjo keturiais asmenimis, o štai Užliedžiuose sumažėjo net 49.

Palyginti su 2024 m. sausio 1 d., šiemet tuo pačiu metu teigiamų pokyčių fiksuota septyniose seniūnijose: mažiau darbo ieškančių asmenų, be jau minėtos Užliedžių, yra Alšėnų, Babtų, Kačerginės, Linksmakalnio, Raudondvario ir Taurakiemio seniūnijose.

„Pozityvi situacija darbo rinkoje daro teigiamą įtaką visoms tikslinėms grupėms. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu ilgalaikių bedarbių skaičius padidėjo iki 1 526 asmenų, tačiau sutelktinis ir vis didėjantis dėmesys ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką galimybėms sparčiai retino ilgalaikių bedarbių gretas iki 1 035 asmenų (balandžio 1 d. Užimtumo tarnybos duomenys). Didžiausią bedarbių dalį sudaranti vyresnių nei 50 metų asmenų grupė mažėjo palaipsniui, prieš metus, registruoti 2 342 asmenys, šiuo metu – 2 079. Kiek didesnių iššūkių kelia jaunimo iki 29 metų grupė, kurios nedarbo skaičiai per metus beveik nepakito, balandžio 1 d. buvo registruoti 1 175 asmenys, o prieš metus – 1 170“, – skaičius ir tendencijas vardijo E. Urbonas.

Atvejo vadybininko pastebėjimu, dažniausiai darbo rinkai besirengiantiems asmenims stinga socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti, atokių vietovių gyventojai dažniau susiduria su susisiekimo problemomis, nemaža dalis turi apribojimų disponuoti piniginėmis lėšomis, pasižymi žalą keliančiomis priklausomybėmis, kiti prižiūri ir (ar) slaugo artimus asmenis.