NATO vadovas Markas Rutte penktadienį sakė, jog Aljansas dar negali patvirtinti Pietų Korėjos žvalgybinės informacijos, kad Šiaurės Korėja siunčia daug savo karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas dalyvaudamas NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje ragino Aljanso šalis skirti gynybai 3 proc. nuo BVP ir ieškoti kūrybingų sprendimų, remiant Ukrainos gynybos pramonę.
Vokietija planuoja atidaryti naują karinių jūrų pajėgų taktinę vadavietę Baltijos jūroje, jos tikslas – sustiprinti NATO gynybinę parengtį regione, antradienį pranešė Gynybos ministerija.
Rusija iki 2030 metų, tikėtina, įgis pajėgumus surengti kokią nors ataką prieš NATO, o šiuo metu intensyvina pastangas sabotažu trikdyti Ukrainos šalininkus Vakaruose, pirmadienį įspėjo Vokietijos žvalgybos vadovai.
Baltijos jūroje Rusijos laivyno aktyvumas nėra sumažėjęs, tačiau fiksuojamas ženkliai sumenkęs provokacijų skaičius, sako Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo viršininkas.
Lenkai, kaip ir jų kaimynai iš Baltijos ir Šiaurės šalių, vis labiau nekantrauja. Jie nusivylę Amerikos neryžtingumu dėl Ukrainos ir suvaržymais, kuriuos ji taiko reagavimui į Rusijos pilkosios zonos išpuolius.
Naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė nemano, kad JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą kiltų problemų dėl Vašingtono paramos Ukrainai. „Baikite nerimauti dėl D. Trumpo prezidentavimo“, – sakė jis reporteriams Londone po pokalbių su britų premjeru Keiru Starmeriu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad jei NATO šalys būtų suteikusios ginklų Ukrainai dar 2014 m., kai Rusija okupavo Krymą ir dalį Donbaso, plataus masto karo galėjo nebūti.
Buvęs tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas įspėja europiečius, kad, jei sugrįš į Baltuosius rūmus, D. Trumpas sieks JAV pasitraukimo iš NATO.