LNK žurnalistas kalbėjosi su Ch. Huberiu.

– Puikiai kalbate lietuviškai. Kaip jums sekasi mokytis tokios sudėtingos kalbos?

– Iš tikrųjų turėčiau pripažinti, kad tai sudėtinga kalba, bent jau man, kaip vokiečiui, bet ir pati vokiečių kalba sudėtinga. Kaip ten bebūtų, aš dar nesu patenkintas savo progresu, nėra taip, kaip norėčiau, bet stengiuosi iš visų jėgų. Gera naujiena yra ta, kad mano kariai geriau kalba lietuviškai nei aš, bet aš jūsų kalbos mokausi vakarais ir manau, kad tai yra labai svarbu.

– Na, bet jūs dar tikrai turėsite laiko išmokti lietuviškai. Galbūt jūs tikitės, kad ir lietuviai labiau pramoks kalbėti vokiškai?

– Iš tikrųjų yra lietuvių, kurie kalba vokiškai, tai galbūt manęs labai nestebina, bet kartais, man apsirengus uniformą, vaikštant Vilniaus senamiestyje, prie manęs prieina lietuviai ir sako „ačiū“ vokiškai ir sako „ačiū už jūsų tarnybą“, ir, tiesą sakant, tai nuostabu.

LNK stop kadras.

– Tai istorinis sprendimas tiek Lietuvai, tiek Vokietijai. Pačioje Lietuvoje Vokietijos brigadą palaiko net 85 proc. gyventojų. Kaip tai vertina patys vokiečiai ir kokios nuotaikos dėl to Vokietijoje?

– Visų pirma, mes esame dėkingi, kad galime būti čia, Lietuvoje. Mums yra nuostabu jausti tokį didelį palaikymą iš Lietuvos žmonių, Lietuvos visuomenės dėl mūsų buvimo čia. Mes tikrai esame dėkingi Lietuvai, kad esame taip palaikomi. Taip pat Vokietijoje esame gausiai palaikomi ir mūsų parlamento, ir visuomenės dėl mūsų pasiryžimo stiprinti NATO rytinį sparną čia, Lietuvoje, nes tai yra svarbu ir Vokietijos saugumui. Taigi esame čia, kad užpildytume saugumo spragas su mūsų sąjungininkais ir mūsų Lietuvos draugais iš Lietuvos kariuomenės. Mes kartu esame tam, kad saugotume mūsų laisvę, kad gintume mūsų demokratiją ir mūsų bendras vertybes.

– Kaip jūs vertinate pasiruošimą priimti Vokietijos brigadą? Kur sekasi, o kur dar reikėtų pasitempti?

– Mūsų ministrai susitarimą pasirašė dar 2023-iųjų gruodį. Nuo šio politinio susitarimo tarp mūsų ministrų žingsnis po žingsnio darome darbus taip, kaip suplanuota, nevėluodami, tai tikrai atrodo užtikrintai. Aš manau, kad didžiausias iššūkis ir svarbiausia užduotis – suteikti tinkamą infrastruktūrą Vokietijos brigadai, ką dabar ir daro Lietuva. Matau, kiek į tai dedama daug pastangų – visi daro maksimaliai viską, kas tik įmanoma, kad tai įvyktų. Dėl to esame labai dėkingi, tai be galo sunki užduotis, turėčiau pasakyti, kad Lietuva daro fantastišką darbą.

– Kaip jaučiasi jau atvykę vokiečių kariai? Ar lengvai sutaria su lietuviais tiek tarnyboje, tiek po darbo valandų?

– Na, aš manau, tai tikrai paprasta. Mes dabar daugiausia esame Vilniuje, bet taip pat ir aplinkiniuose miesteliuose, pavyzdžiui, Nemenčinėje, ir mes sulaukiame didelio palaikymo ir dėkingumo už mūsų buvimą čia, taigi mums labai lengva. Kaip ir minėjau pradžioje, mano kariai, esantys čia, vakarais po tarnybos mokosi lietuvių kalbos, nes mes čia jaučiamės kaip namuose, mums tai tikrai yra svarbu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ketvirtadienis yra svarbi diena – jūsų kariai prisistatys visuomenei. Ką gyventojai gali tikėtis pamatyti Katedros aikštėje? Karinę techniką, paradą ir galbūt net šiek tiek vokiško šarmo?

– Na, aš tikiuosi kažkiek to vokiško šarmo. Iš tikrųjų tai bus Vokietijos karinių pajėgų paradas, mes pamatysime 14 valandą. Taip pat bus mūsų kancleris, mūsų gynybos ministras kartu su Lietuvos prezidentu ir krašto apsaugos ministre. Tai tikrai bus puikus renginys Katedros aikštėje, o vėliau mūsų laukia koncertas su Vokietijos ir Lietuvos muzikos grupėmis. Na, o pačią karinę techniką jau demonstruosime nuo 12 valandos, tai bus tiek Vokietijos, tiek Lietuvos moderni ginkluotė. Bus galima išvysti ir moderniausią kovos mašiną „Puma“, ir net pagrindinį kovos tanką „Leopard“.

– Ir galiausiai turime jums skanų klausimą – kaip jums sekasi priprasti prie lietuviško maisto? Nes ant lietuvių stalo ne dažnai galime išvysti Currywurst dešreles?

– Mes iš tiesų labai mėgstame lietuvišką virtuvę. Mes labai mėgstame cepelinus ir kas tiekiama kartu – mes gauname puikią sriubą, aš kalbu apie grybų sriubą, kuri tiekiama su pašildyta duona, ją labai mėgstu. Tai tiesiog nuostabu. O kai išeiname į Senamiestį, ten apskritai daug kulinarinių galimybių. Tai tikrai puiku.