istorija

Planuojamoje rekonstruoti žydų ligoninėje dideliu tempu vyksta kasybos darbai – kadaise užpiltuose žemės sluoksniuose atliekami archeologiniai tyrimai. Krūvoje keramikos likučių rastas ir unikalus koklis. Tyrinėja namo rūsį Netoli Kauno pilies XIX a. pabaigoje pastatyta žydų ligoninė nebuvo pirmasis čia atsiradęs objektas. Kasinėjant gruntą po buvusios ligoninės grindimis atkastos, kaip manoma, XVI a. pabaigoje statyto nedidelio namo rūsio sienos. Statinio paskirtis bus nustatoma vėliau. Archeologus nudžiugino ne vien mūrai. Žemėmis užverstame rūsyje vienoje vieto

Buvusi nacių lyderio Adolfo Hitlerio būstinė – vienas įspūdingiausių ir dažniausiai lankomų karinio turizmo objektų Europoje. „Vilko guolis“ neišdildomą įspūdį paliko ir klaipėdiečiui, Karybos klubo vadovui Egidijui Kazlauskiui, jau daugelį metų besidominčiam Antrojo pasaulinio karo peripetijomis. Lankėsi septynis kartus Dar Lietuvai neatkovojus nepriklausomybės 1989 m. su būreliu bendraminčių E.Kazlauskis dviračiais leidosi į Lenkiją. „Mes neplanavome aplankyti “Vilko guolio„, bet pagal aprašymą žinojau, kad ten yra buvusi nacių vadavietė Rytų fron

Koks Kaunas buvo XIX a. viduryje, prieš pusantro šimtmečio? Nuo šiol to spėlioti nebereikės, nes būtent tuomečio Kauno trupinėlius galima išvysti neseniai publikuotoje Dainiaus Junevičiaus knygoje „Antalis Rohrbachas 1861 m. Fotografijos“. Pagrindiniai knygos veikėjai, kuriems reikia dėkoti už šį langą į praeitį – geležinkelis ir fotografija. Na, galbūt dar ir karas, nes ši istorija prasidėjo būtent juo. Po katastrofiškai nesėkmingo Rusijos imperijai Krymo karo, caras Aleksandras II suprato, kad ateities konfliktuose jo šaliai gyvybiškai svarbūs bus geležink

Šiuolaikiniai kūdikiai kojas mankština vaikštynėse, o prieš šimtmetį nemažai laiko praleisdavo stovynėse. Pažvelgus į tuomečių kaimo trobų interjerą akivaizdu – tuometė buitis nelepino mažųjų gyventojų. Čiūčiuoti nebuvo kada Kaip anuomet gyveno žmonės, mokslininkai sprendžia ne tik pagal rašytinius šaltinius, meno kūrinius, bet ir kasdienius buities daiktus. Šie liudija, kad žemę dirbančių lietuvių gyvenimas prieš šimtmetį ir dabar skyrėsi kaip diena ir naktis. Mūsų proseneliai nuo pat kūdikystės augo kitaip, vaikai neturėjo gausybės žaislų ir