Beveik du trečdaliai gyventojų mano, kad padėtis šalyje blogėja, rodo naujausia šalies gyventojų apklausa. Lyginant su birželio mėnesiu, teigiančių, jog reikalai Lietuvoje blogėja, padaugėjo 4 proc.
Paprasta, eilinį išsilavinimą turinti garbaus amžiaus moteris provincijos miestelio turguje pasakė maždaug taip (labai neatsargiai pasielgė): „Pakentėkime. Daug bėdų yra Lietuvoje, bet svarbiausia, kad turime nepriklausomybę. Su visomis kitomis bėdomis susitvarkysime“.
Žinios šiandien pasiekiamos kaip niekada lengvai – užtenka vos kelių mygtukų paspaudimų ir atsiveria nesibaigiantis informacijos srautas: nuo įvairių vadovėlių, ekspertų straipsnių iki pasaulyje prestižiniais laikomų universitetų lektorių paskaitų.
Vienas svarbiausių visuomenės išsivystymo lygį apibūdinančių rodiklių – gyventojų išsilavinimas. 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje aukštąjį, aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį, vidurinį, pagrindinį ir pradinį išsilavinimą turėjo 98,3 proc. visų 10 metų ir vyresnių gyventojų.
Uostamiestyje šiuo metu gyvenantys, tačiau užsienyje anksčiau mokslus išbandę mokiniai teigia, kad nors Klaipėdoje jie jaučiasi komfortiškai, pastebi esminių skirtumų tarp Lietuvos ir kitų šalių ugdymo įstaigų. Visgi dažno iš jų pasirinkimą mokytis Klaipėdoje lėmė ne vien šeiminės aplinkybės, bet ir sąmoningas pasirinkimas siekti kokybiškesnio išsilavinimo.
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekane, prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė.
Policijoje atsirado nauja pareigybė – patarėjai. Į šias naujas pareigas neretai skiriami padalinių vadovais dėl nepakankamo išsilavinimo dirbti negalintys pareigūnai.
Įdiegti naują Kauno rajono inovatyvaus ugdymo ir koordinuotai teikiamos švietimo pagalbos, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo modelį, - toks pagrindinis Kauno rajono švietimo centro drauge su partneriais pradėto įgyvendinti projekto „Išmanūs ir besimokantys Kauno rajono vaikai“ uždavinys.
Paskirtasis užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis įvertino situaciją, kuomet buvęs Lietuvos ambasadorius NATO Vytautas Leškevičius paliko diplomatinę tarnybą, paaiškėjus, kad jis oficialiai neturi aukštojo išsilavinimo.