Lenkijos Seimas penktadienį priėmė 2025 metų valstybės biudžeto įstatymą, numatantį 4,7 proc. tikėtino bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidas krašto gynybai.
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turi greitai padidinti išlaidas gynybai iki konkuruojančių su Rusija lygio ir perspėjo, kad blokas „negali švaistyti laiko“, nes prie jo sienų siaučia karas.
Ateinančių metų valstybės biudžeto projektas bus peržiūrėtas, siekiant gynybai skirti 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako kandidatas į premjerus socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint, jog Lietuva 2030 m. turėtų suformuotą kariuomenės diviziją, kasmet gynybai reikėtų skirti 5–5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Nepaisant prezidento Vladimiro Putino pradėto persiginklavimo, NATO gynybos aljansas vis dar turi karinį pranašumą prieš Rusiją , teigiama pirmadienį publikuotoje organizacijos „Greenpeace“ užsakymu atlikto tyrimo ataskaitoje.
Latvija gynybai skiria 3,45 proc. bendrojo vidaus produkto, tai aukštas rodiklis palyginti su kitomis NATO šalimis, pareiškė trečiadienį po susitikimo su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi premjerė Evika Siliņa.
Estijos premjeras Kristenas Michalas antradienį paragino NATO sąjungininkes iki 2025-aisiais metais Hagoje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo padidinti gynybos išlaidų tikslą bent iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Finansų ministerijai rengiant kitų metų biudžeto projektą, ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl teigiamų šalies ekonominių rodiklių kitąmet „diržų veržtis nereikės“. Politikės teigimu, biudžeto prioritetinėmis sritimis išliks gyventojų pajamų ir lėšų krašto gynybai didinimas.