Ministras Johannas Wadephulis sakė, kad NATO vadovas Markas Rutte išdėstė planą, kaip pasiekti „prezidento Trumpo reikalaujamus penkis procentus, kuriuos jis laiko būtinais“.

„Ir mes einame paskui jį šiuo klausimu“, – Turkijoje vykusiame Aljanso ministrų susitikime sakė J. Wadephulis.

Berlyno paramos signalas padidins spaudimą kitoms sąjungininkėms Europoje ir Kanadai kitą mėnesį NATO viršūnių susitikime Hagoje susitarti dėl išlaidų.

M. Rutte pasiūlė sąjungininkėms įsipareigoti iki 2032 metų skirti 3,5 proc. BVP tiesioginėms karinėms išlaidoms, o dar 1,5 proc. BVP – platesnei, bet su saugumu susijusiai sričiai.

Šis bendras planas jau sulaukė JAV paramos.

Pagal jį D. Trumpas gautų skaičių, kurio reikalauja, o sąjungininkės Europoje, kurioms sunku pasiekti net dabartinį NATO 2 proc. BVP gynybai tikslą, turėtų pakankamai erdvės manevruoti.

M. Rutte atsisakė detaliai komentuoti diskusijas, Aljanso užsienio reikalų ministrams susirinkus netoli Turkijos Antalijos kurorto.

Tačiau jis nurodė, kad reikia atsižvelgti į platesnes išlaidas, pavyzdžiui, tokiai infrastruktūrai kaip tiltai, kurių reikia karinės technikos perkėlimui.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani paskelbė, kad jo šalis šią savaitę pasiekė NATO 2 proc. BVP išlaidų tikslą.

„Tai pirmas žingsnis. Vėliau įmanoma daryti daugiau, įmanoma didinti pinigus gynybai, – sakė jis. – Man labiau patinka kalbėti apie saugumą, nes saugumas yra ne vien ginklai.“

D. Trumpas sukrėtė dėl Rusijos grėsmės nerimaujančius sąjungininkus Europoje, kai pagrasino neginti šalių, kurios, jo nuomone, nepakankamai išleidžia gynybai.

Nė viena iš 32 NATO šalių – net JAV – šiuo metu neišleidžia 5 proc. BVP gynybai.

Labiausiai dėl Maskvos nerimaujančios rytinės Aljanso narės, tokios kaip Baltijos šalys ir Lenkija, jau yra paskelbusios, kad tiesioginėms karinėms išlaidos nori skirti dar daugiau.