Šalies savivaldybės, gavusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) finansavimą, per penkerius metus į vietos gydymo įstaigas, planuojama, pritrauks beveik 1,5 tūkst. medikų. Tam bus panaudota apie 17 mln. eurų.
Į šalies parlamentą su Lietuvos socialdemokratų partija kandidatuojanti Inga Ruginienė sako, kad Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo naujojo Seimo kadencijoje galima išvengti.
Gydymo įstaigose – pacientų antplūdis. Gyventojai skundžiasi gerklės skausmais, stipria sloga ir kitais peršalimo simptomais. Susirgimų tempas kyla greičiau nei įprastai, o dažniausia diagnozė – COVID-19. Anot medikų, dažnai žmonės net nežino, kad serga koronavirusu, nes dabartiniai, iš vaistinių šluojami testai nebetikslūs. Gydytojai ragina prisiminti kaukes, kitas apsaugos priemones ir primena, kaip sustiprinti savo imunitetą.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) bendrai visoms Lietuvos gydymo įstaigoms už per pirmąjį šių metų pusmetį pacientams suteiktas viršsutartines paslaugas sumokėjo 94 mln. eurų.
Privalomojo sveikatos draudimo taryboje pasiūlyta skirti 67 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo atsiskaityti už gydymo įstaigų suteiktas viršsutartines sveikatos priežiūros paslaugas. Dar 27 mln. eurų skirti iš PSDF biudžeto lėšų.
Parlamentarai antradienį išplėtė Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus įgaliojimus, sudarydami galimybę esant tam tikroms sąlygoms nutraukti sutartis su gydymo įstaigomis.
Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo liepos 1 d. pradedama teikti pacientų pavėžėjimo paslauga, kai jiems reikia nuvykti iki gydymo įstaigos ir grįžti namo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sako, kad nepakankamas išeitinių išmokų mokėjimo sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems asmenims teisinis reguliavimas gali mažinti skaidrumą ir patikimumą šioje srityje bei turėti įtakos galimų piktnaudžiavimo atvejų augimui.