Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį nusprendus ketvirčiu procentinio punkto sumažinti bazines palūkanų normas, ekonomistai mano, kad galima tikėtis dar vieno mažinimo gruodžio 12 d.
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bankams dominuojant finansų rinkoje, kapitalo rinkos išlieka mažos bei turėtų plėstis, sako Europos Centrinio Banko (ECB) Stebėtojų tarybos vadovė Claudia Maria Buch (Klaudija Marija Buch).
Kaip ir prognozuota, Europos centrinis bankas (ECB) ir vėl sumažino visas tris pagrindines palūkanų normas. Atrodo, kad Europos pinigų politikos formuotojai nori išsižadėti pastarąjį dešimtmetį vykdytos kiekybinio skatinimo politikos. Praėjusią savaitę ir JAV centrinis bankas pirmą kartą nuo 2020-ųjų netikėtai smarkiai sumažino bazines palūkanas. Tam įtakos turėjo nerimą keliantys signalai dėl padėties darbo rinkoje.
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį antrąkart šiais metais sumažinus paskolų palūkanas, Lietuvos banko (LB) vadovas ir ECB valdančiosios tarybos narys Gediminas Šimkus sako, jog mažėjant infliacijai pinigų politikos švelninimas numatomas ir ateityje.
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį prognozuotai, antrąkart šiais metais apkarpė skolinimosi euro zonoje išlaidas, taip savo žvilgsnį nuo infliacijos smukdymo nukreipdamas į ekonomikos skatinimą.
Nors startą bazinių palūkanų normų kritimui birželį davęs Europos Centrinis Bankas (ECB) liepą nusprendė šiek tiek stabtelėti, prognozuojama, kad palūkanos euro zonoje šiemet kris dar du kartus. Ekonomistai ir finansų įstaigų atstovai tikina: nerimas, kad skolinimuisi palankus palūkanų normų mažėjimas pakirto indėlių patrauklumą, dabartinėmis aplinkybėmis nepagrįstas.
Europos centriniam bankui (ECB) ketvirtadienį nepakeitus birželį sumažintos bazinės palūkanų normos, dėl infliacijos ir kitų makroekonominių rodiklių perspektyvų Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tolimesnį palūkanų mažinimą linkęs prognozuoti šių metų rugsėjo ir gruodžio mėnesiais.
Europos Centrinis Bankas (ECB) pirmą kartą nuo 2019 m. sumažino palūkanų normas. Sprendimas nebuvo netikėtas, tačiau, kaip teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius, šiek tiek nustebino faktas, kad prastėjančios infliacijos prognozės nebuvo pakankamas veiksnys ECB pozicijos korekcijai.