Vieni strateguoja, laukia tinkamo momento, o kitiems savų sienų norisi čia ir dabar.

„Nuomojamame bute nesinori jaukumo savo finansais kurti, o savo bute vis tiek kitaip“, – sakė vilnietis Mindaugas.

Mindaugas, kaip pats sako, paskolą ėmė „piko“ metu. Kas mėnesį įmoka bankui atsieidavo maždaug po tūkstantį eurų.

„Pas mus paskola yra didžiulė, tai pas mus sumažėjo... Šiek tiek refinansavome ir banke, ir EURIBOR gal per vienetą sumažėjo, tai 100 eurų tikrai sumažėjo“, – kalbėjo vilnietis Mindaugas.

Pernai Europos Centrinis Bankas palūkanų normas sumažino 1 procentiniu punktu.

Dar vieną sprendimą gyventojų naudai planuoja priimti šią savaitę, palūkanas karpys ir toliau.

„Ateinančius keturis posėdžius, įskaitant sausio posėdį, bus po 25 bazinius punktus“, – teigė Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kiekvienas toks mažinimas – maždaug 50 eurų gyventojams į kišenę.

„600 eurų mėnesinė įmoka, turint 100 tūkstančių eurų paskolą, sumažėjus palūkanoms nuo 4 iki 3 procentų, beveik 100 eurų susitaupė. Dabar, kadangi 2,6 procento EURIBOR, jau kalbame apie didesnes nei 100 eurų sutaupymo sumas per mėnesį“, – tikino SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Mažėjant palūkanoms, grįžta ūpas dairytis nuosavo būsto.

„Per paskutinius praėjusių metų mėnesius rezervacijos pirminėje rinkoje pakilo iki ilgalaikio istorinio vidurkio“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Anot Lietuvos banko, nuo antros pernai metų pusės gyventojams išduota daugiau paskolų.

Trečio ketvirčio duomenimis, už beveik 16,5 milijardo eurų.

Didesnis sandorių skaičius būsto rinkoje pavirsta į spartesnį mažmeninės prekybos augimą, ypač baldų, buitinės technikos.

„Rugsėjo mėnesį bazinės palūkanų normos sieks 1,75 procento. Kitais metais palūkanų normos turėtų dar sumažėti iki 1,5 procento“, – prognozavo N. Mačiulis.

„Galvojame, kad ECB palūkanas šiais metais sumažins iki 1,5 procento. Dabar yra 3 procentai“, – teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Kitų prognozės – santūresnės.

„2 procentai yra laikomi neutralia palūkanų norma. Nei skatinanti, nei slopinanti ekonomiką, veikia neutraliai ta palūkanų norma. Tada ir bus įdomiausias ginčas, kai bus pasiektas tas lygis, ar reikia mažinti toliau, tai yra įžengti į švelninančią teritoriją“, – kalbėjo L. Marcinkevičius.

Sumažėjus palūkanoms, gyventojai perka daugiau prekių ir paslaugų, verslai – daugiau investuoja.

„Didesnis sandorių skaičius būsto rinkoje pavirsta į spartesnį mažmeninės prekybos augimą, ypač baldų, buitinės technikos“, – tikino N. Mačiulis.

„Investicijos pradeda po truputį atsigauti. Girdime iš verslo klientų, kad yra daugiau minčių apie investicijas“, – kalbėjo SEB banko ekonomistas.

Daugiau pinigų kišenėse liks ir dėl didesnių atlyginimų.

Bankai prognozuoja – šiemet jie augs maždaug 9 procentais.

„Atrodytų, aukso amžius, ir visuose frontuose mes atrodome išskirtiniai, lyginant su kitomis kaimyninėmis šalimis, bet tikrai kortas sumaišyti gali Donaldo Trumpo prekybos politika, kuri yra labai sunkiai prognozuojama ir vien per pastarąsias kelias dienas keitėsi į įvairias puses“, – šnekėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Nors Lietuva į Jungtines Valstijas eksportuoja nedaug, D. Trumpo galimas sprendimas apmokestinti visas iš Europos Sąjungos įsivežamas prekes smarkiai paveiktų tas šalis, nuo kurių Lietuva labai priklausoma, pavyzdžiui, Vokietiją.

„Šiek tiek guodžia, kad ir praėjusiais metais, ir šiais metais tikėtina, kad pagrindinis eksporto augimo šaltinis yra ne prekės, o paslaugos“, – vylėsi N. Mačiulis.

Tiesa, infliacija šiemet gali viršyti 3 procentus, tad dalį sutaupytų pinigų suvalgys maždaug 6 procentais brangsiančios paslaugos ir dar maždaug 1 procentu augsiančios maisto kainos.