Renkantis vienos laiko zonos planą su fiksuotu tarifu, per savaitę mažėjo visų nepriklausomų elektros tiekėjų siūloma kaina, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.
Praėjusią savaitę didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje toliau didėjo: dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generacijos ir apribotų importo galimybių iš Švedijos, trūkstamą elektros energiją užtikrino šiluminės elektrinės ir importas per „LitPol Link“ jungtį iš Vakarų Europos valstybių.
Gegužės mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 41 proc. didesnė nei balandį ir siekė 164,7 euro už megavatvalandę (MWh). Kainos kitose Baltijos šalyse augo 50 proc.: Latvijoje iki 164,2 euro, Estijoje – iki 151,4 euro.
Likus savaitei iki didelės vartotojų grupės nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo pabaigos jų atstovai neatmeta, jog paskutinę akimirką gali nespėti aptarnauti visų besikeipiančių, todėl dalis žmonių bus priversti pirkti brangesnę garantinio tiekimo elektrą.
Valstybės valdomos bendrovės „Ignitis“ visuomeninės elektros kainos nuo liepos didės maždaug du kartus, tačiau pritaikius valstybės 9 centų kompensaciją, elektra brangs apie 40 procentų.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį patvirtino 2–2,3 karto didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas antrajam šių metų pusmečiui.
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje didėjo 15 proc. ir siekė 185,86 Eur/MWh. Latvijoje elektra brango 14 proc. iki 182,89 Eur/MWh, o Estijoje vienintelėje iš Baltijos šalių jos kaina mažėjo 1 proc. ir buvo 149,58 Eur/MWh, nurodoma „Elektrum Lietuva“ elektros kainų apžvalgoje.
Ekspertai ir rinkos dalyviai mano, kad Vyriausybės sprendimas dėl itin išaugusių elektros kainų kompensavimo tvarkos antrąjį šių metų pusmetį suteiks daugiau aiškumo nepriklausomų elektros tiekėjų vis dar nepasirinkusiems žmonėms.
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 15 proc. ir siekė 161,34 Eur/MWh. Latvijoje kaina krito 16 proc., iki 159,75 Eur/MWh, o Estijoje kaina mažėjo 17 proc. ir buvo 151,12 Eur/MWh.