Darbdavių, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo nuo 2025 metų daugiau nebeketina svarstyti – ketinama laukti Vyriausybės sprendimo.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) svarstydamas siūlymus, numatytus Valstybės gynybos fondo projekte, nusprendė iš dalies pritarti Laisvės partijos atstovų Aušrinės Armonaitės ir Vytauto Mitalo siūlymui didinti CO2 dedamąją benzinui 2025 ir 2026 m. mažiau, negu buvo numačiusi Vyriausybė.
Trišalei tarybai antradienį planuojant paskutinę diskusiją dėl minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo nuo kitų metų, ministerijos, darbdavių ir profsąjungų atstovai sutinka – pasiekti susitarimo tikriausiai nepavyks. Todėl galutinį sprendimą turės priimti Vyriausybė.
Centriniam Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), verslo organizacijų atstovai sako, jog LB atsižvelgė į šalies ekonominę situaciją, tuo metu darbuotojų atstovai jaučiasi apgauti.
Vyriausybei ketinant kitamet didinti minimalią mėnesio algą (MMA) profsąjungų atstovai sveikina tokį žingsnį, o verslo atstovai sako įžvelgiantys pavojų ir neaišku, kaip tai gali atsiliepti ekonomikai. Kiek išloš gyventojai, ir kodėl verslas nenori skubėti kelti MMA? – Info dienos žurnalistai kalbėjosi su Vilniaus universiteto ekonomistu prof. Romu Lazutka.
Lietuvos verslo konfederacija nepritaria Vyriausybės siūlymui didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 730 eurų ir siūlo laikytis anksčiau Trišalėje taryboje jau aptartų pasiūlymų dėl minimaliosios algos dydžio, kurie buvo paskaičiuoti pagal Lietuvos banko pateiktas ekonomines prognozes. Siūloma kelti nekvalifikuotų darbuotojų gaunamas į rankas grynąsias pajamas, didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį.